Šventinis laikotarpis Šakiuose jau sunkiai įsivaizduojamas be vieno ypatingo reginio – spektaklio visai šeimai, kuriame susilieja muzika, teatras, šokis, cirkas ir truputis pačios tikriausios magijos. Kasmet jo sumanytoja, scenarijaus ir kostiumų autorė, choreografė bei režisierė, Šakių kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininkė Laura Saunorienė iki pat premjeros išlaiko intrigą. O tada… virš miesto nusileidžia paslaptis.
Būtent taip pavadintas ir šiųmetis spektaklis visai šeimai – „Paslaptis virš miesto“. Gruodžio 17–18 dienomis jis parodytas net penkis kartus, ir visus sykius salėje nebuvo nė vienos tuščios kėdės. O kiek žiūrovų taip ir liko be bilieto... L. Saunorienė kartu su gausia komanda ir pusantro šimto aktorių, šokėjų bei artistų šiemet sugrąžino seną pasaką, tačiau ją prakalbino savaip – šiuolaikiškai, drąsiai ir dosniai įpindama savos vaizduotės. Vos pritemus šviesoms žiūrovus pasitiko pati rašytoja Astrida Lindgren – scenoje įkūnytas jos personažas su šypsena ima pasakoti apie laikus, kai vaikai dar nepažino telefonų, planšečių ir viską žinančio interneto, o džiaugėsi kiemo žaidimais, trupučiu kreidos, plačiu dangumi ir neišsemiama vaizduote. Iš tos vaizduotės, o kartais... ir iš mažų širdžių vienatvės gimsta nematomas draugas Karlsonas – toks, su kuriuo galima lėkti stogais, valgyti uogienę ir truputį paišdykauti. Prieš prasidedant spektakliui nuskamba ir įspėjimas – senųjų istorijų taip paprastai čia niekas nepasakos, nes Šakiuose pasakos šoka, dainuoja, sproginėja spalvomis ir netikėtumais, gyvena savo gyvenimą ir kartais visai neklausia autorės leidimo.
D. Pavalkio nuotr.
Šių metų spektaklis atpažįstamai priminė Mažylio ir Karlsono istoriją, tačiau pateiktą visai kitu kampu. Ar būtinai turi būti Mažylis, jei scenoje gali atsirasti Mažylė? O kam klausytis senų melodijų, jei taip žaismingai ir netikėtai lietuviškai suskamba Lady Gagos dainų motyvai? Scenoje užsisuko muzikos, šokio, dainų ir cirko triukų karuselė, kurioje viena po kitos keitėsi mizanscenos ir nuotaikos: rutinos išvarginti tėvai, Mažylės svajonė apie tikrą draugą – šuniuką, griežtoji auklė Freken Bok, kurios širdis pamažu šyla, uogiene varomas Karlsonas ir draugystė, galiausiai įveikianti visus iššūkius. O kur dar visur šmirinėjantys vagys, žaismingi katinėliai ar vaiduokliai – ištisos minios talentingų vaikų bei suaugusiųjų, keičiančių vieni kitus. Skaičiai išties įspūdingi – apie 150 atlikėjų nuo ketverių iki… kas ten žino, kelerių metų. O kur dar ryškūs, spalvingi, išraiškingi kostiumai, siūti pačios Lauros ir jos mamos rankomis – vien kaspinėlių ant jų buvo tūkstantis. „Paslaptis virš miesto“, sako režisierė L. Saunorienė, gimė bendrų pastangų dėka: „Noriu pasakyti ačiū visai savo Šakių kultūros centro kolegų komandai, dalyviams, jų tėvams ir visiems aktoriams, kurie savo noru neria į šitą nelengvą iššūkį ir atlaiko penkių pasirodymų maratoną su pilnomis salėmis žiūrovų iš viso regiono.“
Salės pilnos ne tik šakiečių – kasmet po kelis šimtus žiūrovų atvyksta iš Jurbarko, Vilkaviškio, Kybartų, Kauno rajono, Kazlų Rūdos. Šiemet skaičiuojama, kad spektaklį išvydo pusantro tūkstančio žiūrovų, o tiems, kas nespėjo, – gera žinia: kovo 5 d. jis bus rodomas dar kartą, todėl jau galima pradėti dairytis bilietų.
D. Pavalkio nuotr.
Tokio masto spektaklio vienas nesukursi, todėl scenoje istoriją kartu kūrė Zanavykų teatro (vad. Gražina Guzovijienė) aktoriai, vaikų muzikos grupė „Šmiki šmaki“ (vad. Jevgenijus Rutkauskas ir Aušrinė Stankaitienė), Lauros šokio teatras ir jam talkinusios Šakių meno mokyklos šokėjos, Šakių cirko mokyklos studija „Šypsena“ (meno vadovai Itana Januševičienė, Erika Šeflerienė, Anatolie Nicolaev), Šakių dramos studijos aktoriai, „Sielos draugų“ teatro grupė bei kiti zanavykų krašto talentai. Kad „Paslaptis virš miesto“ išties taptų paslaptimi, dirbo gausi kūrybinė užkulisių komanda: scenografė Lina Vaivadienė, garso operatorius Algimantas Dielininkaitis ir šviesų režisierius Erikas Kasparaitis. Prie personažų įvaizdžių kūrimo prisidėjo grimo meistrės Lilija Maksvytė, Andželita Bastytė-Veikšienė ir jos dukra Luknė. 
D. Pavalkio nuotr.
Adventas – stebuklų laukimo metas, o „Paslaptis virš miesto“ priminė, kad didžiausi stebuklai gimsta visai šalia. Juos kuria žmonės – talentingi, darbštūs, repetuojantys po darbų ir pamokų, naktimis siuvantys kostiumus, tėvai, vedantys vaikus į repeticijas ir patys trumpam sugrįžtantys į vaikystės pasakas.
Eduardas iš Griškabūdžio:
