Praėjusį sekmadienį prie Gelgaudiškio bendruomenės centro (BC) iškilo miniatiūrinis dvaras – tai lauko bibliotekėlė, kurioje nuo šiol gyvena ne tik knygos, bet ir atminimas apie šviesios atminties lietuvių kalbos ir literatūros mokytoją Birutę Zakarevičienę.
Pasak Gelgaudiškio BC „Atgaiva“ pirmininkės Ilonos Šeflerienės, iniciatyva įrengti knygų namelį kilo mokytojos anūkei Eglei, o bendruomenė iniciatyvą palaikė ir ėmėsi darbų. Kaip turėtų atrodyti knygų namelis, tartasi ir su architektu Gabrieliumi Bublaičiu, nutarta atvaizduoti dvarą, nes Gelgaudiškio miestą garsina būtent dvaras. Knygų namelio sumanytojų lūkesčius jį pastatyti mokytojos B. Zakarevičienės 95-ųjų gimimo metinių proga išpildė tautodailininkas Gediminas Jėčys, o praeitą sekmadienį „Knygų dvaro“ durys buvo oficialiai atvertos, tai padarė B. Zakarevičienės anūkai.
„Kartais miestai keičia savo veidą ne dėl didelių projektų, o dėl mažų, iš širdies gimusių idėjų. Todėl iš visos širdies dėkoju Eglei už meilę Gelgaudiškiui ir prasmingą dovaną mūsų bendruomenei“, – sako I. Šeflerienė ir priduria, kad knygas čia galima ne tik pasiimti skaitymui, bet ir palikti perskaitytas, kad jų istorijos keliautų toliau.
Mokytoja B. Zakarevičienė reikšmingą savo gyvenimo dalį paskyrė Gelgaudiškio vidurinei mokyklai – dirbo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja bei direktorės pavaduotoja ugdymui. Tą sekmadienį į bendruomenės namus susirinko buvę mokytojos artimieji, kolegos, mokiniai, kaimynai. Šiltais prisiminimais dalijosi dukra Violeta Šiurkienė, anūkė Eglė, buvęs mokinys Antanas Andrijonas, kurį mokytoja ir paskatino eiti kūrybiniu keliu, taip pat mokinė, o vėliau kolegė Onutė Jasinskienė, kolegės Alma Petraitienė, Danutė Aniulienė Rimutė Jievaitienė ir kiti.
Mokytoja, lituanistė O. Jasinskienė pasakojo, kad nors Gelgaudiškyje mokėsi prieš maždaug 70 metų ir labai trumpai – tik pusantrų metų, tačiau mokytoja B. Zakarevičienė jai buvo žiburiukas.
„Buvau 12–13 metų vaikas, bet mokytoja man imponavo savo išvaizda, kalbėsena, visu kuo. Per visą gyvenimą aš mokytoją sekiau, mačiau. Vėliau buvom kolegės, taisydavom abiturientų darbus kartu. Tas ryšys tęsėsi ir per mokytojos anūkes, nes jas mokiau, – sakė O. Jasinskienė. – Man visą gyvenimą mokytoja buvo žiburiukas. Net pamoką vesdama aš galvodavau, kaip čia dabar mokytoja pasielgtų...“
Pasak gelgaudiškiečių, knygų namelis primins ne tik mokytojos B. Zakarevičienės puoselėtą lietuvišką žodį, bet ir skatins skaitymo kultūrą.
Birutė iš Šakių:
