Devyniolikos Seimo narių siūlymas įstatyme atsisakyti Suvalkijos pavadinimo ir oficialiai palikti vienintelį – Sūduvą – iš naujo įžiebė daugiau nei dešimtmetį trunkančią diskusiją. Vieni tai vadina istorinio teisingumo atkūrimu, kiti klausia, ar krašto tapatybę galima pakeisti įstatymu. Antradienį Seimas po pateikimo pritarė Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma atsisakyti dabar vartojamo dvigubo etnografinio regiono pavadinimo „Suvalkija (Sūduva)“ ir oficialiai įtvirtinti vienintelį – Sūduvą. Toliau projektas bus svarstomas Seimo komitetuose, o į plenarinių posėdžių salę galutiniam svarstymui turėtų grįžti rudens sesijoje.
Pataisas įregistravo Seimo pirmininkas Juozas Olekas kartu su kitais parlamentarais – socialdemokratais, „Nemuno aušros“ frakcijos ir Mišrios parlamentarų grupės nariais. Tarp projekto autorių ir kraštietis Seimo narys Darius Jakavičius. Tačiau kol politikai, istorikai ir kalbininkai diskutuoja apie istorinį teisingumą, žmonės kelia paprastesnį klausimą – ar prieš siūlant keisti oficialų krašto pavadinimą kas nors paklausė pačių regiono gyventojų?
Kalba apie istorinį vardą
Pataisų iniciatoriai argumentuoja, kad oficialus regiono pavadinimas turėtų atspindėti istoriškai autentišką krašto vardą. Aiškinamajame rašte teigiama, kad Sūduvos pavadinimas yra gerokai senesnis, siejamas su baltų genčių paveldu, o rašytiniuose šaltiniuose minimas dar apie 150 metus Klaudijaus Ptolemėjaus veikale „Geografija“. Tuo metu Suvalkijos vardas, pasak pataisų rengėjų, siejamas su XIX a. carinės Rusijos administraciniu dariniu – 1867 m. sudaryta Suvalkų gubernija. Tad, jų vertinimu, valstybės įstatyme turėtų būti įtvirtintas ne vėlyvas administracinės kilmės, o senasis, istoriškai gilesnis krašto vardas. D. Jakavičius teigia, kad jis pataisas palaiko dėl istorinių argumentų ir regiono etninės kultūros bendruomenės iniciatyvos.
„Laikausi nuomonės, kad istoriškai autentiško ir pačios krašto bendruomenės pasirinkto Sūduvos pavadinimo įtvirtinimas įstatyme stiprintų regiono gyventojų tautinę savimonę ir krašto tapatybę, užtikrintų terminijos vienodumą ir didesnį aiškumą“, – argumentavo jis ir priminė, kad 2025 m. vasario 5 d. Sūduvos regioninė etninės kultūros globos taryba nutarė savo atstovaujamo etnografinio regiono pavadinime vartoti tik Sūduvos vardą, krašto žmones vadinti sūduviais ir rekomendavo Etninės kultūros globos tarybai kreiptis į Seimą dėl atitinkamo įstatymo pakeitimo. Pasak D. Jakavičiaus, pataisomis nesiekiama atsisakyti Suvalkijos pavadinimo kasdienėje vartosenoje – jos susijusios tik su oficialiu etnografinio regiono įvardijimu įstatyme. Antradienį Seimui po pateikimo pritarus pataisoms, jos bus svarstomos komitetuose, o galutinis sprendimas, tikėtina, bus priimtas rudens sesijoje. Pasak D. Jakavičiaus, iki tol dar bus laiko diskusijoms, regiono bendruomenių lūkesčiams išgirsti ir pokalbiams įvairiais formatais.
Senas ginčas – naujas etapas?
Debatai, ar vadinti etnografinį regioną Suvalkija, ar Sūduva, tęsiasi jau daugiau nei dešimtmetį. Dar 2013 m. Seime surengtoje diskusijoje istorikai, kalbininkai, etnologai ir kultūros atstovai vieningos nuomonės nepasiekė. Tada jie irgi kalbėjo apie Sūduvos vardo istorinę kilmę, Suvalkijos pavadinimo atsiradimą ir gyvąją vartoseną. Ne vienerius metus savo pozicijos laikosi ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija, kurios specialistai laikosi nuostatos, kad Sūduva ir Suvalkija nėra tapatūs nei istoriniu, nei geografiniu požiūriu – Sūduva pirmiausia laikytina istoriniu, o Suvalkija – etnografiniu regionu.
Būtent čia ir slypi pagrindinis ginčas: ar oficialus regiono pavadinimas turėtų remtis seniausiu istoriniu vardu, ar tuo, kuris per ilgus metus įsitvirtino žmonių savimonėje ir kasdienėje vartosenoje? Beveik nesiginčijama dėl vieno: Sūduvos vardas istoriniuose šaltiniuose minimas gerokai anksčiau nei Suvalkijos. Tačiau klausimas kitas – ar vien tokio argumento pakanka keičiant šiandien oficialiai vartojamą etnografinio regiono pavadinimą?
Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro vyriausioji mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų daktarė kraštietė Rima Bakšienė įsitikinusi, kad svarstant tokį sprendimą negalima ignoruoti gyvosios žmonių vartosenos ir savimonės. Per daugiau kaip tris dešimtmečius trukusius dialektologinius tyrimus, sako ji, Suvalkijos kaimus yra išvažinėjusi skersai išilgai, bendravusi su šimtais vietos gyventojų, bet nė karto negirdėjusi, kad žmonės save vadintų sūduviais.
„Kai klausdavai, kuo jie save laiko, išgirsdavau įvairius atsakymus: suvalkiečiais, zanavykais, kapsais, liocais. Tačiau sūduviais savęs nevadino niekas“, – sako mokslininkė ir priduria, kad ypač Šakių krašte žmonių tapatybė yra dar savitesnė, nes „čia pirmiausia žmonės save laiko zanavykais“. R. Bakšienė kritiškai vertina ir viešai skelbiamus teiginius, esą dauguma regiono gyventojų palaiko Sūduvos pavadinimą.
„Jeigu sakoma, kad gyventojai pritaria, norėtųsi matyti reprezentatyvų tyrimą. Kas buvo apklausti? Kada? Kiek žmonių? Kol kas tokių duomenų neteko matyti...“ – sako ji.
Pasak R. Bakšienės, svarbu aiškiai atskirti istorinę Sūduvą nuo dabartinio etnografinio regiono ribų.
„Niekas neginčija, kad Sūduvos vardas yra senas ir svarbus mūsų istorijai. Tačiau istorinis regionas ir šiandieninis etnografinis regionas nėra tas pats“, – pabrėžia pašnekovė, atkreipdama dėmesį, kad kai kuriose Suvalkijos dalyse, ypač šiaurinėje, ryšys su istorine Sūduva yra menkas arba visai nejuntamas. Be to, R. Bakšienė kritiškai vertina ir bandymus supriešinti skirtingas tapatybes, kai suvalkiečio vardas viešajame diskurse dažnokai nuvertinamas, o sūduvio pateikiamas kaip prestižiškesnis.
„Tai nėra objektyvus požiūris“, – sako ji ir toliau svarsto, kad jei jau norima keisti pavadinimą, iniciatyva pirmiausia turėtų kilti iš pačių žmonių. Kitaip toks procesas gali būti suvokiamas kaip dirbtinis ir primestas. Todėl, siekiant išlaikyti pagarbą ir istorijai, ir šiandieninei žmonių savimonei, logiškiausias sprendimas, pasak mokslininkės, būtų palikti dabar vartojamą dvigubą pavadinimą – Suvalkija (Sūduva), leidžiant kiekvienam regiono gyventojui pasirinkti, kaip save vadinti.
Svarbiausia – išgirsti visą regioną
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė diskusijoje nacionaliniame radijuje taip pat pabrėžė, kad regiono tapatybė negali būti formuojama per prievartą ar ignoruojant dalies vietos gyventojų nuomonę. Pasak jos, bet koks vieno vardo išstūmimas reikalauja ne vien politinių deklaracijų, bet ir plataus visuomeninio sutarimo. V. Meiliūnaitė atkreipia dėmesį ir į teisinį faktą, kuris aštriose diskusijose neretai pasimeta: dabartiniuose teisės aktuose Suvalkijos ir Sūduvos pavadinimai jau dabar yra įteisinti kaip lygiaverčiai. Vadinasi, pasirinkimo laisvė vartoti vieną ar kitą vardą egzistuoja jau šiandien. V. Meiliūnaitės teigimu, demokratinėje valstybėje sprendimai dėl regiono tapatybės turėtų būti grindžiami visos bendruomenės, o ne atskirų jos grupių nuomone.
Zanavykų muziejaus direktorė, Etninės kultūros globos tarybos narė, Suvalkijos (Sūduvos) regioninei etninės kultūros globos tarybai atstovaujanti Rima Vasaitienė sako, kad šioje įsisenėjusioje diskusijoje svarbu nuoseklumas ir pagrįstumas, neturėtų būti skubotų žingsnių.
„Pirmiausia reikėtų solidaus mokslinio pagrindimo ir skaidrios procesų analizės. Svarbu išgirsti ne tik tarybų ar ekspertų, bet ir žmonių balsą – kuo jie patys jaučiasi: sūduviais ar suvalkiečiais. Tuomet neliktų ir painiavos“, – sako ji.
Nors Etninės kultūros globos taryba yra pritarusi siūlymui oficialiai vartoti Sūduvos pavadinimą, neseniai vykusiame Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos tarybos posėdyje balsų dauguma nutarta inicijuoti regiono vardo vartosenos ir gyventojų savimonės tyrimą. Tačiau čia ir ryškėja paradoksas: kol taryboje dar tik kalbama apie būtinybę atlikti reprezentatyvų tyrimą, Seime jau pritarta registruotoms įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma oficialiai atsisakyti Suvalkijos pavadinimo ir palikti vienintelį – Sūduvą.
Šakių rajono žmonėms ši diskusija taip pat neturėtų būti tolima. Nuo 2022m., kai buvo minimi Sūduvos metai, į rajoną nuo Jurbarko pusės atvykstančius Kidulių žiede pasitinka užrašas „Sūduva“. Tačiau kasdienėje kalboje kur kas dažniau skamba Suvalkija, o didžioji dalis šio krašto žmonių pirmiausia save apskritai vadina zanavykais. Galbūt todėl svarbiausias šios daugiau nei dešimtmetį pirmyn atgal tampomos diskusijos klausimas lieka ne kuris pavadinimas istoriškai autentiškesnis, o ar prieš priimant galutinį sprendimą bus išgirsti žmonės, kurie tuo vardu savo kraštą vadina?
Zigmas iš Plokščių:
