Po kelerių metų pertraukos į Gelgaudiškį sugrįžo tradicinis tarptautinis dailininkų pleneras „Kalbanti žemė“. Prasidėjęs pirmadienį jis tęsis iki rugpjūčio 10 d. Šiemet plenero dalyviai neria į gylį visais rakursais nagrinėdami temą „Pamatai“. Ji, kaip sako koncepcijos autoriai, kviečia kalbėti ne tik apie tai, nuo ko prasideda kūrinys, tradicija, bendruomenė ar valstybė, bet ir prisiminti žmones, padėjusius pamatus pačiam plenerui, Zanavykų krašto kultūriniam gyvenimui ir platesniems Lietuvos meno procesams.
Jautrus žvilgsnis atgal
Šio, kaip skaičiuoja senbuviai, jau 15-ojo plenero siekis yra prisiminti, įprasminti tuos, kurių idėjos, darbai ir kūrybinė drąsa padėjo atsirasti ilgametei menininkų bendrystei. Kartu tema žaidžia ir lietuvių kalbos daugiasluoksniškumu: pamatai yra tai, ant ko statoma, tačiau kartu – ir tai, ką žmogus išvysta, pastebi, atpažįsta. Šakių rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Eglė Plančiūnienė sako, kad, nesant projektinio finansavimo, teko sutelkti jėgas ir ieškoti kitų finansinių išteklių plenerui surengti. Jo dalyviai visą savaitę gyvena ir kuria Gelgaudiškyje, lanko istorines vietas, signatarų tėviškes, susitinka su kultūros lauko žmonėmis, ieško asmeninių kūrybinių sąsajų su krašto istorija.
Tačiau jau nuo pirmosios plenero dienos dalyvių pokalbiai vis grįžta prie ištakų ir žmonių, padėjusių „Kalbančios žemės“ pamatus. Tarp jų – šviesaus atminimo kultūros žmogus Aurelija Papievienė, kartu su Zanavykų krašto menininkais subūrusi profesionaliojo meno bendruomenę ir inicijavusi plenero idėją, bei dailininkas Jonas Maldžiūnas, sugalvojęs „Kalbančios žemės“ pavadinimą. Jautriai prisimenamas ir vienas ryškiausių Lietuvos šiuolaikinės dailės novatorių, asambliažo meno pradininkas Valentinas Antanavičius, savo kūryba ir autoritetu stiprinęs plenero meninę tapatybę. Šiųmetė tema „Pamatai“ įprasmina ir Lietuvos valstybingumo bei kultūros ištakas – minėdami Šakių krašto signatarų Saliamono Banaičio, Jono Vailokaičio, Justino Staugaičio ir poeto Prano Vaičaičio jubiliejinius metus, menininkai kūrybinio įkvėpimo semiasi lankydami jų atminimui svarbias vietas.
Susipynė skirtingos patirtys
„Kalbanti žemė“ šiemet suvienijo įvairių kartų ir skirtingų meno sričių kūrėjus – nuo ilgamečių plenero bičiulių iki pirmą kartą jame dalyvaujančių menininkų. Tarp jų – Algimantas ir Audronė Vorevičiai, Audrius Starkauskas, Vidas Venslovaitis, Mindaugas Pauliukas, Simona Kudirkienė, Indrė Siaurusevičiūtė, Jonas Daniliauskas, Zbigniewas Mierunskis, Lolita Rūgytė ir Dovilė Valuckaitė. Akivaizdu, kad kūrybinei savaitei pasibaigus parodoje atsiskleis skirtingų patirčių, meninių braižų ir kūrybinių kalbų dialogas. Nors šiemet plenere dalyvauja tik vienas svečias iš užsienio – kūrėjas iš kaimyninės Lenkijos, per daugelį metų „Kalbanti žemė“ gerokai peržengė vietinės iniciatyvos ribas. Joje yra kūrę menininkai iš Danijos, Vokietijos, Prancūzijos, Sakartvelo, Latvijos ir Estijos. Vis dėlto ne mažiau svarbus ir vietos bendruomenės indėlis, – sako dailininkė, viena pagrindinių festivalio idėjos puoselėtojų Lolita Rūgytė. Ji prisiminė pirmuosius plenerus kaimo turizmo sodyboje „Bičnamis“, į kurį menininkai šiemet simboliškai sugrįš vykstant gitaristų-bardų festivaliui.
Kūryba gimsta ne vien dirbtuvėse
Pirmoji diena Gelgaudiškyje plenero dalyviams buvo skirta ne vien įsikurti. Jie su kitais į renginį atvykusiais žmonėmis Gelgaudiškio dvare leidosi į intermodalinį patyriminį menų vyksmą „Šaknys“. Scenarijaus autorės ir režisierės Andrėjos Stulginskienės sukurtas pasirodymas apie Saliamoną Banaitį pakvietė ne tik stebėti, bet ir pačiam tapti veiksmo dalimi. Pasitelkdami garsą, prisilietimą, kvapus, skonį, įvairius daiktus aktoriai vedė dalyvius ne tik į istorinę, bet ir į asmeninę kelionę. Įspūdžius dalyvavusiems sustiprino užrištos akys, o vėliau, nusiėmę raiščius, jie susitiko su sceniniu pasakojimu ir buvo pakviesti įvardyti savo patirtį. „Šaknys“ tapo prasmingu įvadu į plenerą – patyriminis vyksmas subtiliai atliepė šiųmečio temą „Pamatai“, kviesdamas atsigręžti į savo šaknis ir tai, kas sudaro žmogaus vidinius pamatus. Likusi plenero programa sudėliota taip, kad kūryba vyktų ne tik prie drobės, fotoaparato ar eskizų sąsiuvinio. Menininkai aplankė Prano Vaičaičio tėviškę, numatyta edukacija Gelgaudiškio „Šaltinio“ ugdymo centro ugdytiniams, apsilankymas Vito Daniliausko sodyboje Plokščiuose, susitikimas su meno istorike Lina Tarnauskiene Zyplių dvare. Programoje palikta laiko ir individualiai kūrybai, ir neformaliems pokalbiams, ir bendram pasibuvimui.
Galėjai jau pirmąją dieną pajusti, kad dažniausiai tuose neformaliuose pokalbiuose ir gimsta tai, ko neįmanoma suplanuoti – naujos idėjos, kūrybinės pažintys, būsimi bendri projektai. Šiųmetė „Kalbanti žemė“ – puiki proga pagalvoti apie tai, kas yra pamatai ir ką įsižiūrėjęs pamatai. Šios kūrybinės kelionės rezultatus meno mylėtojai ir visi, palaikantys mūsų krašto kūrėjus, rugpjūčio 9 d. galės išvysti Gelgaudiškio dvare vyksiančiame plenero darbų parodos atidaryme.
Ramūnas iš Šakių:
