
Kai prieš dvidešimt metų Sintautuose susibūrė vos kelios dainininkės, vargu ar kas tikėjosi, kad ilgainiui šis kolektyvas taps vienu geriausių Lietuvoje. Šiandien Šakių kultūros centro Kudirkos Naumiesčio padalinio Sintautų salės moterų vokalinio ansamblio „Mozaika“ kraityje – ne vienas aukščiausias įvertinimas. Tačiau ambicijos nemažėja – kolektyvo mintyse nuolat bręsta nauji kūrybiniai iššūkiai. Vienas jų – netradicinis „Mozaikos“ dvidešimtmečio paminėjimas: vietoj jubiliejinio koncerto žiūrovams jie paruošė vokalinės misterijos „Ambitus XX“ premjerą. Muzikoje garsų diapazoną reiškiantis pavadinimas čia tarsi simboliškai suskamba ir kaip kolektyvo dvidešimties metų kūrybinio kelio atspindys.
Nuo kelių balsų iki „Mozaikos“
D. Kerevičius prisimena, kad prieš 20 m., ieškodamas darbo pagal muzikinį išsilavinimą, sulaukė tuometinio Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjos Augenijos Kasparevičienės pasiūlymo suburti kolektyvą Sintautuose, kur anksčiau veikęs vokalinis ansamblis jau buvo iširęs. Į pirmąsias repeticijas susirinko vos šešios ar septynios moterys, todėl iš pradžių net nebuvo aišku, koks kolektyvas gims – moterų ar mišrus ansamblis, o gal choras. Pavadinimas „Mozaika“ gimė kiek vėliau, vadovui geriau pažinus dainininkes.
„Mačiau skirtingus jų charakterius, balsus, muzikines galimybes – kiekviena buvo savita. Iš tos įvairovės ir gimė „Mozaika“, – prisimena D. Kerevičius.
Ilgainiui pavadinimas įgavo ir geografinę prasmę, nes prie sintautiškių prisijungė moterys iš Šakių, Kudirkos Naumiesčio, vėliau – ir iš tolimesnių vietovių. Šiandien „Mozaikoje“ dainuoja 14 moterų, atvykstančių ir iš Kauno, Marijampolės ar Kalvarijos. Nors sudėtis per du dešimtmečius keitėsi, branduolys išliko tas pats. Pasak vadovo, per visą gyvavimo laikotarpį „Mozaikoje“ galėjo dainuoti beveik pusšimtis moterų.
Lengviausio kelio nesirenka
D. Kerevičiui darbas su vokaliniu ansambliu iš pradžių buvo nauja patirtis – iki tol jis pats dainavo keliuose mišriuose choruose ir domėjosi chorine muzika. Teko perprasti mažesnio kolektyvo specifiką, o pirmuosiuose konkursuose išgirstos komisijų pastabos skatino ieškoti tinkamesnio repertuaro. Vis dėlto nuo chorinės muzikos vadovas nenutolo. Priešingai – ilgainiui išskirtiniu „Mozaikos“ bruožu tapo sudėtingų, gerokai gausesniems kolektyvams skirtų chorinių kūrinių atlikimas.
Šis kelias pareikalavo nuoseklaus darbo, tačiau davė ir rezultatų. Minint 10-metį, 2016 m. „Mozaikai“ įteikta prestižinė „Aukso paukštė“, o tų pačių metų rudenį kolektyvas tapo absoliučiu nacionalinio konkurso „Sidabriniai balsai“ nugalėtoju. Vėliau atėjo eilė ir tarptautiniams įvertinimams. 2023 m. festivalyje-konkurse „VOX MARIS“ D. Kerevičius pripažintas geriausiu Lietuvos vokalinio ansamblio vadovu, o nuo 2015 m. „Mozaikai“ suteikta pirmoji mėgėjų meno kolektyvų kategorija. Šių metų gegužę ansamblis vėl triumfavo „Sidabriniuose balsuose“ – pelnė „Grand Prix“, geriausio Lietuvos vokalinio ansamblio vardą ir žiūrovų simpatijų prizą.
Nors per 20-metį „Mozaika“ sukaupė kelias dešimtis apdovanojimų, D. Kerevičiui svarbiau ne titulai, o nuolatinis tobulėjimas ir nauji kūrybiniai iššūkiai.
Augina ne tik muzika
Nors „Mozaika“ priskiriama mėgėjų meno kolektyvams, nemaža dalis kolektyvo narių turi muzikinį išsilavinimą, tarp jų yra muzikos ir vokalo mokytojų, o ir kitos dalyvės su muzika susijusios nuo vaikystės. Repertuare vyrauja sudėtingesni, neretai šiuolaikinių kompozitorių kūriniai, atliekami be instrumentinio pritarimo ar fonogramų. D. Kerevičius neslepia esantis reiklus. Jam svarbu ne tik tiksliai išmoktos natos, bet ir kūrinio darna, dinamika, emocinis poveikis klausytojui. O jau ir pačios dainininkės pripratusios prie iššūkių.
„Jei pasiūlau lengvesnį kūrinį, joms pačioms nebe taip įdomu – norisi kažko sudėtingesnio, reikalaujančio daugiau pastangų“, – pasakoja D. Kerevičius.
Tokį požiūrį palaiko ir nuo pirmosios repeticijos „Mozaikoje“ dainuojanti Šakių kultūros centro Kudirkos Naumiesčio padalinio vadovė Vida Čeplevičienė. Pasak jos, buvimas kolektyvo dalimi augina ne tik muzikine, bet ir asmenine prasme. Ji ypač vertina aukštą meninę kartelę ir D. Kerevičiaus požiūrį į darbą.
„Vadovo reiklumas bei kokybės siekis persiduoda ir mums, dainininkėms, skatindamas nuolat tobulėti ir drauge siekti bendrų tikslų“, – sako moteris.
Kolektyvas pripažįsta, kad, keičiantis laikams, keičiasi ir sceninio atlikimo reikalavimai. Vien nepriekaištingo muzikinio atlikimo nebepakanka – svarbus judesys, kūrinio perteikimas, sceninė kultūra. Prie naujovių ne visoms iš karto lengva priprasti, juolab kad kolektyve susitinka skirtingų kartų moterys. Tačiau D. Kerevičius sako, kad per 20 metų atsirado tarpusavio supratimas, o senbuvės vadovą jau pažįsta iš žvilgsnio. Ar dar tebėra jaudulys žengiant į sceną? D. Kerevičius neslepia, kad jis niekur nedingo.
„Galiu diriguoti, bet už jas nepadainuosiu“, – sako vadovas, primindamas, kad scenoje viskas priklauso nuo bendro kolektyvo darbo.
Jubiliejus be įprasto scenarijaus
Apie kolektyvo drąsą rinktis sudėtingus kelius byloja ir pasirinktas 20-mečio paminėjimo formatas. Sekmadienį Vinco Kudirkos muziejuje Kudirkos Naumiestyje įvyko vokalinės misterijos „Ambitus XX“ premjera – pasakojimas apie žmogų, jo vidinį pasaulį ir šviesą, perteiktas muzikos bei teatro kalba. D. Kerevičius sako nenorėjęs tradicinio jubiliejinio vakaro, kuriame kolektyvas padainuoja, sulaukia sveikinimų ir padėkų. Mintis ieškoti kitokio sprendimo sustiprėjo susitikus su režisiere Laura Gedvilaite, kuri pasiūlė muzikinę programą sujungti į vientisą sceninį pasakojimą, įpinant Sintautų kultūros centro mėgėjų teatro „Unoras“ kolektyvą, svečių iš sostinės –vokalinio ansamblio „Doudeco“ pasirodymus. Jubiliejinei premjerai neatsitiktinai pasirinktas Vinco Kudirkos muziejus – jo akustika, sako D. Kerevičius, itin palanki a cappella atliekamai muzikai. Programoje skambėjo keletas naujų kūrinių, tarp jų – jauno kompozitoriaus Luko Butkaus pagal Indrės Valantinaitės žodžius specialiai „Mozaikai“ sukurta ir dedikuota kompozicija „Užuomarša“.
O kas toliau?
Paklaustas, kokių tikslų „Mozaikai“ dar norėtų iškelti, D. Kerevičius pripažįsta, kad Lietuvos vokalinių ansamblių konkursuose kolektyvas jau pasiekė aukščiausią įmanomą įvertinimą. Tačiau tai nereiškia, kad ambicijos išseko. Viena jo svajonių – galbūt gausesnė sudėtis, kuri leistų „Mozaikai“ išbandyti jėgas jau moterų chorų kategorijoje.
„Jei prie mūsų prisijungtų dar penkios ar dešimt moterų, galėtume imtis dar platesnio ir sudėtingesnio chorinės muzikos repertuaro“, – svajonėmis dalijasi D. Kerevičius.
Ar jos išsipildys, parodys laikas... Kadaise iš skirtingų balsų ir charakterių susidėliojusi „Mozaika“ per 20 m. tapo darniu muzikiniu paveikslu. Tačiau, regis, jame dar liko vietos naujoms spalvoms ir neatrastiems skambesiams.

Algirdas iš Veršių:





