Praėjusį trečiadienį Zanavykų krašto muziejuje buvo atidaryta pirmoji personalinė liaudies menininkės Aldonos Stanaitienės darbų paroda, sukvietusi nemažą būrį jos artimųjų, bendruomenės narių.

Nuotr. A. Stanaitienė, kalbėdama apie savo darbus nedaugžodžiauja. Tiesiog tai vienas jos saviraiškos būdų.

Liepalotuose gyvenanti A. Stanaitienė nuo pat vaikystės kažką kuria, daro. Jos mama taip pat buvo naginga – ausdavo, siūdavo. Tėvelis buvo kalvių kalvis, tad tikriausiai nėra abejonių, iš kur ir pati Aldona ir jos sūnus, kalvis Regimantas Stanaitis paveldėjo polinkį liaudies menui.

Kaip parodos metu pasakojo A. Stanaitienė, būtent Regimantas ją ir pastūmėjo surengti parodą, parodyti savo darbus. „Kiek tik ją pamenu, ji visada megzdavo, siūdavo ir kurdavo namų jaukumą. Vaikai užaugo, tad ir atsiduoda savo pomėgiui“, - apie mamą kalbėjo sūnus. Parodos metu paaiškėjo, kad A. Stanaitienė ne tik mezgėja, bet ir puiki šeimininkė, be vaišių neapsilankanti bendruomenės renginiuose. Be to, ji noriai puoselėja bei prižiūri namų aplinką, visuomet stengiasi visur suspėti. „Atrodo, kad jai viskas tiesiog savaime pasidaro“, - apie Aldoną kalbėjo jos sesuo. Autorės draugės juokavo, kad būnant ir bendraujant su tokia aktyvia ir darbščia Aldona, jos ir pačios jaučiasi darbštesnės, aktyvesnės.

 
Pati Aldona, kalbėdama apie savo darbus, nelinkusi daugžodžiauti. „Būna, naktį nemiegu, tai ir sukuriu ką nors“, - sako ji. O sukurti jai pavyksta daug ką. Parodoje eksponuotos ne tik nertos, megztos skraistės, suknelės, bet ir staltiesės, servetėlės, skrybėlaitės, dekoruotos gėlės, gyvuliukai.

Ar bus kada nors surengta dar viena A. Stanaitienės paroda, neaišku, tačiau didžiulis sveikintojų būrys jai linkėjo ir toliau kurti, nerti, megzti ir drąsiai eiti pasirinktu kūrybiniu keliu.