Kas neprisimena šių žodžių iš nostalgiškų vaikystės prisiminimų ir noro atsikelti pirma visų, kad ankstyvą rytą galėtum pažadinti šeimos narius šaukdamas: „Ne aš plaku, verba plaka... Kiek margučių man žadi?“ Taip prasidėdavo Verbų sekmadienis, daugelyje Europos šalių vadinamas Palmių sekmadieniu.

 

Krikščioniškame pasaulyje Verbų sekmadienį minimas Jėzaus Kristaus įžengimą į Jeruzalę. Remiantis bibline istorija, Jėzus buvo pasitiktas kaip Mesijas. „Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu!“, – šaukė po kojomis palmių šakeles klojusi minia, kuri jau po keleto dienų reikalavo jo nukryžiavimo. Tai liudija žemiško gyvenimo kontrastus: gyvenimo sėkmė gali nusisukti, minios pripažinimas – išnykti kaip dūmas.

Šiam įvykiui prisiminti Verbų sekmadienį šventinamos palmių, alyvmedžių ar kitų medžių šakelės, vadinamos verbomis. Lietuvoje verboms paprastai naudojamos kadagių ar sprogstančių gluosnių šakelės. Katalikų bažnyčioje verbų šventinimas žinomas jau nuo popiežiaus Gelazijaus (492 - 496) laikų. Visoje Europoje tikima, kad šią dieną pašventintų anksčiausiai pavasarį sprogstančių augalų šakelės žadina jomis paliestos žemės ir gyvulių vaisingumą, padeda žmogui išlaikyti sveikatą, gausina derlių, neleidžia į namus trenkti perkūnui, saugo pasėlius nuo ledų ir graužikų. Tokio tikėjimo kupini ir lietuvių liaudies papročiai. Tikima, kad Verbų sekmadienį į namus parsinešta pašventinta verba saugo nuo blogio. Parsinešus pašventintą verbą, praėjusių metų verba pagarbiai sudeginama.

Krikščionims paskutinis sekmadienis prieš Velykas reiškia širdžių atvėrimo Kristui šventę. Tai didžiosios savaitės pradžia laukiant Jėzaus Kristaus prisikėlimo Šv. Velykų rytą. Praktikuojančiam žmogui, Verbų sekmadienis - paskutinis atokvėpis prieš sunkią maldos, susikaupimo ir pasninkavimo savaitę. Mat svarbiausios Didžiosios savaitės dienos trečiadienis, ketvirtadienis, penktadienis ir šeštadienis – tai pasninko dienos, tarp kurių penktadienis – tai absoliutaus pasninko diena. Nuoširdžiai tikintys žmonės tą dieną visiškai nieko nevalgo.

 

„Draugo“ inf.