Giedrė MERČAITIENĖ
Spalio 7 d. savivaldybės administracijos direktorius Evaldas Sniečkus pasirašė įsakymą dėl naujojo šildymo sezono pradžios, kuris pradedamas šiandien. Ši naujiena, ko gero, mažai tenudžiugins skolose už šildymo paslaugą paskendusius gyventojus.
Pradedamas šildymas
Naujasis 2015–2016 m. šildymo sezonas, rajono valdžios nutarimu, pradedamas spalio 9 d. LR Šilumos ūkio įstatymas leidžia šildymo sezoną kuriam laikui atidėti tuo atveju, jeigu daugiabučių namų savininkai balsų dauguma nusprendžia sezoną pradėti vėliau. Tačiau apie tokį sprendimą šilumos tiekėjui turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki sprendimo įsigaliojimo.
„Dvi paras oro temperatūra laikėsi žemiau dešimt laipsnių. Manau, savivaldybės administracijos direktorius pasirašė teisingą įsakymą. Nėra prasmės nepradėti šildymo sezono. Jeigu atšyla, šildymas automatiškai atjungiamas kiekviename name esančiame šilumos punkte. Gyventojams pageidaujant galima nustatyti šilumos atjungimą nuo plius dešimt, penkių arba nulio“, – sakė UAB „Šakių šilumos tinklai“ direktorius Laimutis Kasparavičius.
Dideli įsiskolinimai
Sunkiau besiverčiančių daugiabučių gyventojams šildymo sezonas – lyg akmuo po kaklu. Mat įsiskolinusiųjų bendrovei „Šilumos tinklai“daugelį metų netrūksta.
„Šilumos vartotojų skola bendrovei daugelį metų išlieka panaši. Prieš šildymo sezono pradžią skola sumažėja, žmonės daugiau pamoka per vasarą“, – teigė L. Kasparavičius. Rugsėjo 1 d. duomenimis, bendrovei gyventojų ir kai kurių įstaigų skola siekė 268 tūkst. eurų. Didžiąją dalį skolos – 259 tūkst. eurų – skolingi gyventojai.
„Labai nedaug skolingos kai kurios biudžetinės įstaigos“, – pridūrė L. Kasparavičius.
Sudėtingas skolų išieškojimas
UAB „Šakių šilumos tinklai“ Abonentų aptarnavimo skyriaus vadovas Henrikas Zaremba sakė, kad ilgalaikiais skolininkais laikomi tie, kurie nesumokėję daugiau nei 300 eurų.
„Kasmet teisme bylinėjamės su daugiau nei šimtu ilgalaikių skolininkų. Yra šakietė, kuri už šildymą, skaičiuojant litais, nesumokėjusi 35 tūkst. Yra tokių didvyrių, kuriems nieko nepadarome“, – kalbėjo H. Zaremba.
Teismo sprendimu skolą išieškoti įgaliotų antstolių rankos irgi surakintos.
„Nemoka žmogus ir viskas. Mes į teismą duodame, perduodame antstoliui, jis nieko neišieško, mat asmuo neturi turto, neturi pajamų. Tai mes duodame sąrašą, kad juos iškeldintų iš butų. Civilinio proceso kodekse aiškiai parašyta: jeigu skola pasidaro didesnė, kalbant litais, nei 7,5 tūkst., tokiu atveju antstolis turi teisę iškeldinti iš buto. Bet antstoliai nieko nepadaro“, – sakė H. Zaremba.
Bendrovei skolų išieškojimo paslaugas teikiantis antstolis Arūnas Balčiūnas turi šimtus tokių bylų.
„Skolų išieškojimas tampa sudėtingas, kai butų savininkai išvyksta į užsienį ir viską palieka likimo valiai“, – sakė A. Balčiūnas. Pasiteiravus, ar įmanoma išvis ką nors padaryti, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas, jis patikino: įmanoma, bet tai labai ilgas ir brangus procesas.
„Vieni ateina tartis, bando mokėti. Kitiems areštuoju sąskaitą, jie man pateikia pažymą apie socialines išmokas. Yra tokių, kurie nesileidžia į jokias kalbas, žino savo teises ir tiek“, – sakė A. Balčiūnas.