VšĮ „Vaišnavų kultūros centras“ narių Giedrės ir Juliaus Šedbarų įkurta labdaringa valgykla ne vienerius metus blaškoma permainų vėjų. Vėl iškilo klausimas, kur įsikurti 130 asmenų nemokamą maitinimą teikiančiai valgyklai.

 

 

 

Praėjusį antradienį savivaldybėje posėdžiavę vicemeras Edgaras Pilypaitis, Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūtė, Šakių seniūnas Dalius Jasevičius, Biudžeto ir turto skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė bei VšĮ „Vaišnavų kultūros centras“ labdaros valgyklos įkūrėja Giedrė Šedbarienė svarstė dėl labdaros valgyklos, kuri šiuo metu glaudžiasi parduodamos Šakių vaistinės patalpose. Dėl vaistinės pardavimo Šakių rajono savivaldybė skelbė jau tris aukcionus. Susirinkusieji svarstė, kokių priemonių reikės imtis, jei vaistinės patalpos bus parduotos ir labdaros valgyklai tektų iš jų išsikelti. Kaip sakė G. Šedbarienė, dabartinės patalpos labdaros valgyklai yra labai patogios ir tinkamos, tačiau joms reikia remonto, kuriam savivaldybė spalio mėnesį turėtų skirti 2200 eurų. E. Pilypaitis pastebėjo, jog dėl lėšų skyrimo gali kilti klausimų, nes tarybos nariai gali nepritarti patalpų, kurias norima parduoti, remontui.

Pasitarime E. Grigaitienė G. Šedbarienę nuramino ir teigė: jei vaistinės patalpos bus parduotos, labdaros valgykla nebus palikta likimo valiai ir galės vėl grįžti į rotušės patalpas. Tiesa, susirinkusieji juokaudami kalbėjo, jog valgykla tarsi nerasdama namų keliauja iš vienų patalpų į kitas. Jei vėl teks persikelti, tai bus ketvirtas kartas – valgykla iš pradžių buvo įsikūrusi „Iki“ parduotuvės pastato patalpose, vėliau rotušės patalpose, iš kurių persikėlė į vaistinės patalpas, kuriose sėkmingai tęsia savo veiklą iki šiol. Į pasitarimą susirinkę asmenys pastebėjo, jog Šakiuose daugiau nėra tokių savivaldybei priklausančių pastatų, kur valgykla galėtų persikelti, tačiau buvo užsiminta apie tai, jog vertėtų pasvarstyti apie kokių nors patalpų privatizavimą.

„Juk Šakiuose tikrai yra tokių pastatų, kuriuos būtų galima įsigyti, ir tokiu būdu labdaros valgykla turėtų nuosavas patalpas. Pavyzdžiui, ligoninės teritorijoje yra du pastatai, kuriuos norima nugriauti, kodėl gi nebūtų galima pamąstyti apie kurį nors iš jų?“ – pastebėjo mero pavaduotojas.

G. Šedbarienė pasakojo, jog šiuo metu į labdaros valgyklą karšto maisto atvyksta apie 130 asmenų, kuriems pagalbos reikia labiausiai – yra sudarytas sąrašas, pagal kurį žinoma, ar žmogui teikiamas nemokamas maistas.

„Pirmenybė labdaros valgykloje yra daugiavaikėms šeimoms, neįgaliesiems, mažas pensijas gaunantiems senjorams ir, jeigu maisto lieka, – bedarbiams“, – kalbėjo G. Šedbarienė.

E. Pilypaitis pastebėjo, jog praėjusi Socialinio darbo savaitė, kai valdžios atstovai lankėsi pas socialines paslaugas gaunančius asmenis, parodė, jog tokios pagalbos žmonėms reikia. Mero pavaduotojas teiravosi G. Šedbarienės, kokios pagalbos labdaros valgyklai reikia, kaip būtų galima prisidėti prie šios savanoriškos veiklos.

„Būtų puiku, jei tiksliai suformuluotumėte, kada ir kokios pagalbos reikėtų – ar maistą išvežioti, ar kokią bulvę nuskusti ir pan. Jei suteiktumėte tokią informaciją, manau, atsirastų nemažai žmonių, kurie šią pagalbą jums su mielu noru suteiktų. Be to, net neabejoju, kad jums reikia ir indų, ir valymo priemonių, ir kitų dalykų“, – mintimis dalijosi E. Pilypaitis.

G. Šedbarienė pritardama minėjo, kad kiekvieną rytą iš kai kurių parduotuvių reikia surinkti maisto produktus, juos suskirstyti ir išdalinti, o L. Pocevičiūtė antrindama vicemerui sakė, kad prie savanoriškos veiklos galėtų prisijungti ir moksleiviai.

„Iš tikrųjų pagalbos niekada nebus per daug. Turime kelias pagalbininkes, kurios ir langus nuvalo, ir drabužius, kuriuos skiriame labdarai, padeda rūšiuoti. Tikrai, yra žmonių, kurie mums atnešė ir įvairių indų, puodų ir kitko“, – pridūrė labdaros valgyklos įkūrėja.