Ar Šakiai tas miestas, kuriame jaunimui gera?

jaunimoAgnė NAUMAVIČIŪTĖ

Svarstant jaunimo politikos vertinimo ataskaitą, įpusėjus posėdžiui kalbos pasisuko kiek kita linkme. Buvo pradėta svarstyti, ar čia gyvenančiam jaunimui gera, ar norintiems atsikraustyti sudarytos palankios sąlygos.

Nuotr. Vertindama jaunimo politikos ataskaitą, Jaunimo reikalų komisija pradėjo svarstyti, ką galima padaryti, kad jaunimas Šakiuose norėtų ir galėtų dirbti, kurti šeimas bei save realizuoti.

Negailėjo kritikos

Ataskaitos vertintojų komisijos pirmininkas – Regioninės plėtros skyriaus vedėjas Vitas Girdauskas – jaunimo politikos vertinimo ataskaitai negailėjo kritikos. Komisijos pirmininkas atvirai sakė, jog peržiūrėjęs ataskaitą daugelyje jos dalių matė „paprastų paprasčiausią rašinėlį, ne analizę“. Pasak jo, ataskaitoje daugumos dalykų siūlomos rekomendacijos, o ne konkrečios išvados. Visuomenei ši ataskaita bus pristatyta sausio 27d., tad laiko patikslinti neaiškumus dar yra.

Savirealizacijos  galimybės

Diskutuojant apie šią ataskaitą, netikėtai Jaunimo reikalų tarybos narių pokalbis pakrypo kiek kita linkme. Buvo kalbėta apie tai, kokios apskritai jaunimui galimybės Šakiuose įsikurti, leisti vaikus į darželius, įsigyti būstą ar tiesiog susirasti darbą. Kaip ir buvo galima tikėtis, situacija nedžiugina. Rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė sakė, jog reikėtų sužinoti realią situaciją, kas yra pasikeitę jaunimo gyvenime, kokias galimybes save realizuoti jie turi Šakiuose.

„Juk įdomu sužinoti, kas pasikeitė per tam tikrą laikotarpį, kad jauna šeima norėtų gyventi Šakiuose. Ar atsirado vaikų žaidimų aikštelių, gal atsirado kokių nors lengvatų jaunoms šeimoms, auginančioms vaikus? Kuriam daugybę analizių, o kas iš to? Visi esminiai dalykai lieka tarp daugybės popierių“, – atvirai sakė vedėja.

A. Kasparevičienė pateikė elementarų pavyzdį – jaunos mamos su vaikais neturi Šakiuose kur pasivaikščioti, vienintelė vieta – J. Lingio parkas, tačiau ir ten trūksta užsiėmimų vaikams. Vicemero Edgaro Pilypaičio teigimu, kuomet Atvirame jaunimo centre buvo organizuojama diskusija su jaunimu, klausimas dėl žaidimų aikštelių buvo „gan aršiai keliamas į viešumą“, buvo mestas kaltinimas, „ką dėl aikštelių padarė savivaldybė“. Tačiau, mero pavaduotojas mano, kad galbūt Nevyriausybinės jaunimo organizacijos galėtų būti tokių projektų iniciatoriai. D. Jurgutienė, reaguodama į tokius pastebėjimus, atsakė, jog nėra tokių organizacijų bei jų vadovų, kurie galėtų skirti savo asmeninį laiką, žinodami, kad nebus tam pakankamo finansavimo.

Derėtų pažvelgti plačiau

Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Elvydas Pauliukėnas teigė, jog turėtume žvelgti kiek plačiau, ne rajono lygmeniu ieškoti priežasčių, kodėl jaunimas nepasilieka gyventi Šakių rajone, kodėl išvyksta į didmiesčius ar užsienį.

„Ar tos žaidimų aikštelės juos sulaikys? Jiems reikia darbo, reikia užmokesčio. Jiems reikia gyventi. Aišku, galime tas aikšteles išpuoselėti, išgražinti, bet kas iš to? Turime ieškoti priemonių, kaip padėti jaunimui įsidarbinti“, – sakė E. Pauliukėnas.

Prakalbus apie gyvenimą didmiesčiuose ar mažesniuose miestuose, E. Pilypaitis teigė, jog ryškėja tendencija, kai žmonės bėga iš miesto ir būsto ieško priemiestyje, nes beveik labiau apsimoka gyventi kaime, o į miestą važiuoti dirbti.

Jaunimo reikalų tarybos narys Martinas Eimutis pastebėjo, jog kažkada buvo „sodybų tuštėjimo metas“, tai dabar tų sodybų tarsi ir yra, o į jas norėtų atsikraustyti jaunos šeimos. Tačiau gal reikėtų savivaldybės pagalbos, susitvarkant būsto pirkimo dokumentus ir pan. D. Jurgutienės teigimu, rajono savivaldybė jaunoms šeimoms gali pasiūlyti lengvatinius kreditus. Praeito ketvirčio ataskaitos duomenimis, buvo 11 šeimų, kurios tuo pasinaudojo. Tarybos nariai nustebo, mat apie tokią galimybę daugelis jų nežinojo. Posėdyje buvo vienareikšmiškai pritarta tam, jog apie šią galimybę reikia kuo daugiau kalbėti viešai, nes jaunimui paprasčiausiai suteikiama per mažai informacijos.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3