Savižudybių skaičiumi Lietuva vis dar pirmauja pasaulyje. Rajone per metus iš gyvenimo pasitraukia apie 18 žmonių. Kokios šių nelaimių priežastys, kaip realiai išspręsti situaciją, kad savižudybių mažėtų? Svečiai iš Kupiškio rajono savivaldybės vadovams, specialistams pristatė „Savižudybių prevencijos iniciatyvą Kupiškio rajone“.  

Praeitais metais Lietuvoje nusižudė daugiau nei tūkstantis žmonių. Apie 80 proc. nusižudžiusių –vyrai. Šalyje nusižudžiusių vyrų ir moterų amžiaus vidurkis siekia 45–55 metus.

Kasmet rajone iš gyvenimo pasitraukia apie 18 žmonių.

Jau daug metų kalbama apie Lietuvoje taip reikalingą savižudybių prevencijos programą. Nors jų buvo prirašyta, o kai kurios ir patvirtintos, deja, nė viena neįvykdyta.

Susitikimą pradėjusi Kupiškio technologijos ir verslo mokyklos psichologė Valija Šap susirinkusių klausė, kaip reaguotų gavę žinią, kad žmogus ketina ar mėgino nusižudyti? Ar rajone veikiančios institucijos, kurios teikia pagalbą žmonėms, turi aiškų planą, kaip tokiam žmogui padėti, kaip jis bus gydomas, kas juo pasirūpins vėliau?

Kupiškio pavyzdys

Apie tai, kad Kupiškio rajone jau keletą metų didžiausias savižudžių skaičius, psichologė V. Šap sužinojo Lietuvos psichologų kongrese dar 2014 metais. Tuomet ji nedelsdama kreipėsi į Kupiškio rajono savivaldybės tarybą prašydama ieškoti problemos sprendimų būdų.

„Sukūrėme darbo grupę, buvo patvirtintas „Reagavimo į savižudybių riziką algoritmas“ – veiksmų planas, kuriame numatyta, kaip bus teikiama  pagalba gavus informaciją apie ketinimą nusižudyti. Įsijungė bendruomenės, medikai, policija, psichologai, vietiniai ir iš didžiųjų miestų pakviesti specialistai. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė Nida Žemaitienė, docentas Aurelijus Veryga, VU psichologas Paulius Skruibis mokė seniūnijos specialistus, bendruomenių ir policijos atstovus, medicinos darbuotojus, kad jie žinotų, kaip reaguoti ir kaip pagelbėti nusižudyti ketinančiam žmogui“, – pasakojo V. Šap.

Ji pabrėžė, kad tuo metu žmonėms buvo ypač sunku patekti pas psichiatrą ar sulaukti psichologo pagalbos. Todėl buvo įsteigtas papildomas psichologo etatas, atsirado galimybė konsultuotis visą parą su vaikų gydytoju.  

„Mes nesikeičiame informacija, vieni apie kitus nežinome, todėl šią problemą kupiškėnai pirmiausiai ir sprendė. Atvežtas palūžęs žmogus pabūna ligoninėje, toliau ligoninė duomenų niekam neperduoda (net nemano, kad turi kažkam perduoti), žmogus parvažiavo namo, vėl liko vienas, padarė tą, ką buvo planavęs...“ – sako Sveikatos mokslų universiteto docentas A. Veryga.

Kas priveda prie savižudybės?

Šiandien žmogus valstybėje jaučiasi nesaugus – gyvena nuo algos iki algos, yra lengvai pažeidžiamas, kyla problemos šeimoje, prie to prisideda alkoholizmas. Bet psichologė V. Šap tikina, kad skurdas nėra pagrindinis savižudybės faktorius. Ji įspėja, kad tie žmonės, kurie jau kartą mėgino nusižudyti, gali pakartoti.  

„Žmogus vis dar nepripažįsta, kad jis nesuvaldo savo emocijų, įtampos, streso. Turime pripažinti, kad ne kiekvieną kaimo žmogų nuvesi pas psichologą, todėl arčiau tokių žmonių turėtų būti bendruomenė, šeimos gydytojas, seniūnijos darbuotojas. Deja, dažnai kaime psichologą atstoja alkoholis, kaip tariamai atsipalaiduoti padedanti priemonė, todėl 80 proc. savižudybių yra susijusių su alkoholio vartojimu”, – konstatavo faktą  V. Šap.

Ji sutinka, kad ekonomika, alkoholizmas žmonių vienišumas – viskas susideda į krūvą, bet ragino nelaukti, kol ekonomika Lietuvoje pakils, o imtis iniciatyvos šiandien, kad sumažėtų savižudybių skaičius Šakių rajone.

„Reiktų atkreipti dėmesį į vienišus žmones, kenčiančius nuo lėtinių progresuojančių ligų, jie taip pat yra rizikos grupėje. Su tokiais žmonėmis būtina bent pasikalbėti, juos aplankyti. Kiek yra kenčiančių, save žalojančių paauglių? Aš atvažiavau pasakyti, kad niekas kritinėje situacijoje žmonėms nepadės, tik jūs“, – įsitikinusi psichologė V. Šap.  

Ar Šakiai prisijungs prie iniciatyvos?

Pasak psichologės V. Šap, jei kuo daugiau žmonių mokėtų atpažinti pagalbos poreikį ir padėtų tiems, kam tuo metu labiausiai reikia pagalbos, savižudžių skaičius akivaizdžiai sumažėtų.

„Rezultatai pasimatys ne iš karto, nes tai dešimtmečiais apleista problema, ir tik per dešimtmečius galėsim iš to išbristi, todėl reikia laiko. Būtinas nuolatinis situacijos stebėjimas, analizavimas“, – sako V. Šap.

A. Veryga mano, kad bus ir skeptiškai žiūrinčių į tokią iniciatyvą.

„Tad tie, kurie imsitės iniciatyvos, turite būti tam nusiteikę. Žinokite, medikai ne visada jums padės, nes jiems atrodo, kad viską daro gerai, bet žmonės kariasi, žudosi“, – sako docentas A. Veryga.

Psichologė pridūrė, kad specialistai, kurie imsis šios veiklos, jau turi būti apmokyti, kaip atpažinti savižudybės riziką.  

Šakiečiai klausė, kas turėtų imtis tos iniciatyvos, kas galėtų būti tuo lyderiu. Specialistai iš Kupiškio atsakė, kad kitose Lietuvos savivaldybėse tuo užsiima psichologai, taip pat psichikos sveikatos centrų, visuomenės sveikatos biurų darbuotojai.

Susitikime dalyvavusio vicemero Edgaro Pilypaičio nuomone, galima dirbti ir be algoritmo, nes kokia prasmė, jei tą algoritmą susikursim dirbtinai, o niekas neveiks. Vicemeras teigė, kad Šakių savivaldybė palaiko ryšį su socialiniais darbuotojais seniūnijose – tai galbūt yra  šakiečių pirmas žingsnis savižudybės problemai spręsti.  
Šiandien kupiškėnai  savo patirtį perduoda kitiems rajonams ir tikisi šakiečių prisijungimo. Tačiau susitikime negausiai dalyvavę šakiečiai neišreiškė jokios tvirtos nuomonės apie šią kupiškėnų iniciatyvą.