Danutė ir Sigitas Zagurskiai iš Žvirgždaičių šeštadienį atšventė savo auksines vestuves. Su auksine pora kalbėjomės apie jų praeitį, dabartį, apie sėkmingo gyvenimo santuokoje receptą.

Pora aukso žiedus sumainė, kai Danutei buvo dvidešimt dveji, o Sigitui – dvidešimt ketveri. Auksines vestuves atšventę D. ir S. Zagurskiai vaikystėje gyveno kaimynystėje, Sigitas draugavo su Danutės broliais. Augant ir Danutės su Sigitu bendravimas dažnėjo, jie pamilo vienas kitą, ilgą laiką draugavo, o Sigitui grįžus iš kariuomenės nusprendė susituokti.

Kaip dabar pora prisimena, susituokus jų gyvenimas nebuvo lengvas, reikėjo sunkiai ir daug dirbti viename iš kolūkių, o grįžus iš darbo namuose laukdavo... vienuolika vaikų! Taip, vienuolika. Pora užaugino keturis sūnus bei septynias dukras. Danutė prisimena vaikų auginimą, rūpestį, priežiūrą.

„Tikrai, kai dabar pagalvoji, buvo sunku, tačiau viskas ne veltui. Kita vertus, auginome tuos vaikus ir užauginome. Kai dabar pasiklausai, mamos skundžiasi, kaip sunku auginti ir auklėti vieną ar du vaikus, aš prisimenu save su vienuolika. Grįžti iš darbo, bėgi sužiūrėti vaikus ir tada tvarkyti namus, ravėti daržus. Kažkaip nebuvo kada nei skųstis, nei pagalvoti, kad galėtų būti kitaip“, – linksmai pasakojo moteris.

Užtai dabar, kai vaikai suaugę, kai Danutė ir Sigitas turi dvylika anūkų, vieną proanūkę ir kito laukia pasaulį išvysiančio vasarą, – gyvenimas yra gražus. Vien bendraujant su šiais dviem nuoširdžiais žmonėmis galima suprasti, kad jų santykiai su vaikais yra labai artimi. Pora pasakojo, kad dažnai sulaukia iš vaikų bei anūkų staigmenų. Ne kartą buvę, jog per gimtadienį ar kitą šventę vieni vaikai tėvus išviliojus kažkur išvykti, kiti tuo metu jų namuose surengia tikrą puotą ir taip nustebina grįžusius namo tėvus. Ir atrodo, nieko daugiau netrūksta – susirinkus artimiausiems žmonėms namai būna pilni juoko ir džiaugsmo.

Sėkmingos santuokos receptas

Danutės ir Sigito pasiteiravus, kas visgi lemia sėkmingą santuoką, kaip patiems pavyko nugyventi drauge penkiasdešimtmetį, abu kaip susitarę atsakė, jog nieko ypatingo nereikia daryti, tiesiog suprasti vienas kitą ir nesipykti dėl niekų.

„Nėra ko slėpti, juk ir mes ne kartą esame pasipykę, tačiau kažkaip viską apgalvoji ir supranti, kad tie pykčiai dėl tokių niekų dažniausiai būna... Negi imsi dabar ir skirsiesi dėl to, kad kažkuris kažko nepadarė ar pasakė ne tokį žodį? Šiuolaikinės poros gal per daug greitai pasiduoda, nepakovoja už santuoką, o gal kartais ir neįvertina to, ką turi“, – svarstė sutuoktiniai.

Kas žino, gal tam, kad šeštadienį pora atšventė savo auksines vestuves, turėjo įtakos ir skirtingi charakteriai. Danutė, kaip pati pasakojo ir kaip patys pabendravę pamatėme, yra šneki, greita, mėgsta visus darbus daryti čia ir dabar, nemėgsta laukti, o Sigitas yra ramesnio būdo, mėgsta prieš priimdamas sprendimus daugiau pasvarstyti.

„Oi, visko būna. Kad ir dabar, noriu nusipirkti kokį naują baldą, Sigitas mane ramina, sako, kad nereikia. Iš pradžių manau priešingai, suku galvą, kaip čia nusipirkus. Po to pagalvoju, o gal tikrai nereikia? Kas čia žino, jei jis man leistų viską pagal save daryti, gal dabar išvis be pinigų sėdėtume“, – juokėsi Danutė.

Tiesa, kaip jau buvo minėta, pora sunkiai ir daug dirbo, tad, šypsosi jie, „gal ir per darbus nebuvo laiko pyktis“.

Ar greitai prabėgo tie penkiasdešimt metų? Danutė ir Sigitas sako, kad, atsigręžus atgal, būta ir liūdnų, ir linksmų akimirkų, tačiau jų gyvenimas yra kupinas džiaugsmo, porą supa artimiausi žmonės, o metai prabėgo greit, tačiau dar daug jų ir priešaky.