Rugsėjo mėnesio pabaigoje žurnalas „Veidas“ jau dešimtąjį kartą, domėdamasis, kur ir kodėl Lietuvoje yra geriausia (ar blogiausia) gyventi, pateikė šalies savivaldybių reitingą. Taigi, ar gera gyventi mūsų savivaldybėje?

Keturiasdešimt ketvirti

Šakių kraštas paskelbtame reitinge neliko paskutinis, tačiau nesužibėjo. Iš visų šešiasdešimties savivaldybių Šakių rajono savivaldybė atsidūrė 44 vietoje. Sudarant šių metų „Veido“ savivaldybių reitingą iš viso buvo vertinami 22 statistiniai kriterijai. Pavyzdžiui, darbingų žmonių dalis, eilės darželiuose, šilumos kaina, sergamumas, vidutinė alga, gydytojų skaičius, nusikaltimai, asfaltuoti keliai ir t. t. Svarbiausi kriterijai, maksimaliai savivaldybėms galėję suteikti 15 balų, yra gyventojų skaičiaus pokytis per metus, nedarbas, vidutinis atlyginimas ir savivaldybės biudžeto lėšos vienam gyventojui. Mažiausiai svarbūs kriterijai – kultūros centrų (2 taškai) ir bibliotekų skaičius (3 taškai). Kiekviena savivaldybė maksimaliai galėjo surinkti 200, mažiausiai – 22 taškus.

Geriausia 2016 m. savivaldybe tapo Neringos savivaldybė, surinkusi 145,97 taško. Kaip rašoma „Veide“, vertinant visas Lietuvos savivaldybes daugiausiai dėmesio buvo teikta ekonominiams kriterijams. Pavyzdžiui, per metus Neringoje labiausiai padaugėjo gyventojų (2,3 proc.), čia buvo mažiausias nedarbas Lietuvoje, taip pat veikė daugiausiai ūkio subjektų, tenkančių tūkstančiui žmonių, gyveno mažiausiai socialines pašalpas gaunančių gyventojų ir socialinės rizikos šeimų bei daugiausiai darbingo amžiaus žmonių Lietuvoje.

Pakilimai ir nuosmukiai

Kas mūsų savivaldybę šiame reitinge nusmukdė į paskutiniųjų gretas? Anot „Veido“ reitingo, 50 vietoje iš 60 mūsų savivaldybė atsidūrė dėl eilių darželiuose. Ne kartą ši problema akcentuota ir įvairiuose savivaldybėje vykstančiuose posėdžiuose, kituose viešuose renginiuose. Ne kartą apie tai garsiai kalbėję ir mažųjų tėvai, kurie dėl to, jog vaikas, liaudiškai tariant, netelpa į darželį, negali dirbti ir planuoti savo laiko. Paskutinysis šį klausimą praėjusio mėnesio rajono savivaldybės tarybos posėdyje iškėlė tarybos narys Tomas Skaizgirys, kalbėdamas apie konkretų, Lukšių Vinco Grybo gimnazijos ikimokyklinio skyriaus „Ąžuoliukas“ atvejį. T. Skaizgirys tuomet akcentavo, jog nebegalima kentėti susidariusių eilių ir reikia imtis atitinkamų sprendimų. Ar tokios kalbos nueis Dievui į ausį – neaišku. Tokia pati situacija ir Šakių lopšeliuose-darželiuose „Klevelis“ ir „Berželis“.

48–49 vietas Šakių rajono savivaldybė dalijasi su Prienais dėl vidutinės algos dydžio. 2016 m. pirmąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis mūsų savivaldybėje buvo 584,9 euro.

Dar vienas statistinis kriterijus, nulėmęs tai, jog savivaldybė atsidūrė 44 vietoje, – socialinių pašalpų gavėjų skaičiaus, pagal šį kriterijų Šakiai yra 47 vietoje. Nors nuo 2011 m. iki 2015 m. šis skaičius sumažėjo, jis vis dar gana didelis. 2011 m. socialinės pašalpos gavėjų skaičius 1000-iui gyventojų buvo 89,39, o 2015 m. – 67,1. Pavyzdžiui, Neringos savivaldybėje, 2015 m. duomenimis, 1000-iui gyventojų šis skaičius buvo 8,72. Beje, Neringoje nėra nė vienos socialinės rizikos grupei priskiriamos šeimos.

Šakių kraštas kultūros centrų skaičiaus atžvilgiu atsidūrė 40 vietoje. „Oficialiosios statistikos portalo“ balandžio mėnesio duomenimis, savivaldybėje 2012–2014 m. buvo 11 kultūros centrų ir jų filialų, o 2015 m. šis skaičius padidėjo iki 12. Nors dalyvių skaičius kultūros centruose mažėja (2013 m. buvo 911, 2015 m. – 671).

Deja, tarp dešimties geriausių mūsų rajono savivaldybė nepateko nė vienu iš pateiktų pjūvių. Geriausia, ką galėjome pasiekti, – 19-ta vieta pagal sergamumo ir skolos, tenkančios vienam gyventojui, kriterijų. Paskutinė „Veido“ reitinge liko Kalvarijos savivaldybė, surinkusi 53 taškus.