Prieš daugiau kaip mėnesį Lukšių tvenkinį apgulė gulbės, jų čia vienu metu plaukioja apie 40. Jos čia ilsisi po kelionės ir stiprinasi šiuo metu tvenkinyje ypač gausiai sužėlusiomis žolėmis.

 

Šalia ežero gyvenanti lukšietė Ona Eimutienė pasakojo, kad po ežero valymo kasmet pavasarį ežeras pasidengia žolėmis. Moteris mano, kad žolės ir pritraukia gulbes.

„Jau treti metai sulaukiam tokio gausaus būrio gulbių. Iš pradžių jos laikosi viename būryje, bet stebiu, kaip atsiskiria po dvi, susiporavusios jos netrukus iš čia išskris. Liks tik viena gulbių šeima. Vis matau, kaip senbuvės kariauja dėl teritorijos su prašalaitėmis“, – pasakojo moteris.

Ji įsitikinusi, kad gulbės susiporuoja visam gyvenimui. Tiki, kad žuvus gulbei užsimuša ir gulbinas.

Daug metų gyvenanti Lukšių tvenkinio pašonėje, pagyvenusi moteris sako, kad jau pažįsta šiuos grakščius paukščius ir pasakoja, kad daugiausia atskrenda gulbės nebylės, bet yra ir gulbių giesmininkių. Pasak O. Eimutienės, nors pakrantės pilnos žvejų, ateina ir gyventojai gulbėmis pasigrožėti, bet jų niekas nemaitina, šios stengiasi taip pat nuo kranto laikytis atokiau. Moteris sakė visada laukianti rudens, kai senbuvės gulbės su jaunikliais atplaukia iš tolimesnių ežero vietų – tarsi norėtų visiems pasirodyti.

„Manau, kad iki Joninių jos dar čia pabus – tol, kol tos žolės ežere bus. Čia tik tarpinė šių paukščių stotelė, nes gausu pašaro. Vėliau išskris į kitus rajono tvenkinius, į perėjimo vietas. Bet yra ir dar viena didelė bėda – galimai gulbės perneša į kitus rajono telkinius žolę ir juos užkrečia, greitai liksim be skaidrių vandens telkinių“, – kalbėjo lukšietis Gintautas Linartas, Šakių medžiotojų ir žvejų draugijos narys, ypač aktyviai besirūpinantis Lukšių tvenkiniu.

„Draugo“ inf.