Iš Lukšių kilęs kunigas dr. Virginijus Grigutis tarnauja Lampertheimo (Vokietija) katalikų parapijoje ir kartu rūpinasi Hiutenfeldo Vasario 16-osios gimnazijos moksleivių bei lietuvių sielovada šiame regione. Liepos pradžioje jis atostogavo tėviškėje  Lukšiuose, aukojo šv. Mišias Lukšių Šv. Juozapo bažnyčioje, bendravo su parapijiečiais.

Šv. Mišias kunigas V. Grigutis aukojo kartu su Lukšių parapijos klebonu Vytautu Juozu Insoda. V. Grigutis gražiu žodžiu pamoksle kalbėjo apie savo tėviškę ir sakė, kad jo NAMAI – gimtasis kraštas, į kurį sugrįžus pasitinka artimieji, pažįstami, bičiuliais ir tuomet iškyla vaikystės atsiminimai ir tokia miela tampa gimtoji lietuvių kalba.

„Tėvynė yra ne vien tradicijos, šventės ir papročiai, bet ir žmonių tarpusavio santykiai ir bendravimas – tai, kuo mes pasitikime, su kuo jaučiamės saugūs. Deja, šiandien, vietoj žodžio dvasingumas, dažnai girdžiu pasakymą – žmonių energingumas“, – kalbėjo kraštietis.

Kaip minėjome, šiuo metu kunigas V. Grigutis kunigauja Vokietijoje. Grįžęs trumpam į Lukšius jis kalbėjo, kad supranta tuos, kurie yra išvykę iš savo krašto, ir kad jiems žodis Tėvynė daug ką reiškia.

„Viename Dzūkijos vieškelių, kryžkelėje, yra pastatyta stulpas su kryptimis ir užrašais: Londonas, Dublinas, Barselona, Oslas ir kitos. Tai kryptys, kuriomis daugiausia tėvynainių yra išvykę. Tai savotiškas naujas kryžių kalnas, kuris su skauduliu primena – sodybų tuštėjimo metą, kaip sovietmečiu...“ – kalbėjo kun. V. Grigutis.

Jis pasidžiaugė, kaip gražu, kad tėvynainiai šiemet sugrįžo iš viso pasaulio į Lietuvos šimtmečio dainų šventę „Vardan tos“, aplankė savo tėviškes, tėvų namus, vietas, kurios yra brangios kiekvieno lietuvio širdžiai.

„Grįžęs į tėviškę, kaskart aplankau artimųjų, man brangių žmonių amžino poilsio vietas  ir prisimenu tuos žmones, kurie su manimi ėjo tą žemiško kelio galą...“ – sakė dvasininkas.

Po šv. Mišių parapijos klebonijoje susirinkę lukšiečiai klausėsi kunigo V. Grigučio pasakojimo apie jo veiklą Vokietijoje. Pasak jo, Hiutenfelde Vasario 16-osios gimnaziją 1950m. įkūrė Vokietijos lietuviai, bet skolas už Hiutenfelde nupirktus namus – Renhofo pilį su parku – sumokėjo Šveicarijos, JAV, Kanados ir kitų šalių lietuviai.

„Esminis gimnazijos tikslas – išlaikyti lietuvybę bei puoselėti krikščioniškąsias vertybes ir tradicijas“, – pasakojo dvasininkas.

Kartu kunigas V. Grigutis tarnauja ir Lampertheimo vokiečių parapijoje. Anot jo, yra gražūs santykiai su vietine vokiečių bendruomene. Vokiečiai žino lietuvių bendruomenę, su ja bičiuliaujasi.

V. Grigutis gyvena apie 2 tūkst. gyventojų turinčiame Hiutenfeldo miestelyje, kur, pasak jo, gyvena apie 100 lietuvių (Vokietijoje gyvena apie 43 tūkst. lietuvių). Dvasininkas šv. Mišias aukoja Renhofo pilyje Visų Lietuvos Šventųjų vardo koplyčioje vieną kartą per mėnesį ir įvairiomis progomis. Jis pasakojo, kad Vokietijoje yra išlikusi graži tradicija – per Devintines žmonės eina procesijoje per miestelį, vokiečiai daug organizuoja piligriminių kelionių. Dvasininkas vokiečių bendruomenėje pastebėjo didesnį solidarumą negu pas mus.

„Sutinku vieną kitą zanavyką savo parapijoje, neseniai suteikiau krikšto sakramentą iš Sintautų atvykusiems kraštiečiams. Liūdna, bet retai tenka pabendrauti su kraštiečiais, kurie dirba slaugos sferoje, jie tarsi kokiame narvelyje uždaryti“, – svarstė V. Grigutis.

Dvasininkas pasakojo, kad, dirbdamas šioje bendruomenėje, jis daug bendrauja su žmonėmis, pavyzdžiui, ruošdamasis laidotuvėms, jis aplanko nelaimę ištikusią šeimą, išgirsta žinių apie velionį, tuomet ruošiasi pamokslui. Taip pat daug bendrauja su žmonėmis, besiruošiančiais santuokos sakramentui.

„Bendravimui su parapijiečiais skiriu daug laiko, todėl mano kalendorius nuolat prirašytas darbų, dalyvauju įvairiuose renginiuose“, – dalijosi mintimis dvasininkas.

Kitas mūsų kraštiečio kunigo V. Grigučio sugrįžimas į gimtinę bus už poros mėnesių, kai Lietuvoje lankysis popiežius Pranciškus.