Rugsėjo 14 d. laikraščio „Draugas“ straipsnyje „Kai viename kelyje neišsitenkama“ rašėme apie tai, kad savivaldybės Eismo saugumo komisija sprendė porą klausimų dėl gyventojų prašymo įdiegti įvairius eismą ar masę ribojančius ženklus vietinės reikšmės keliuose ar gatvėse. Vienas iš klausimų – Gelgaudiškio Smėlio gatvės gyventojų prašymas įrengti jų gatvėje draudžiamąjį ženklą „Ribota masė“.

Klausimas svarstytas dėl to, kad į komisiją jau prieš kurį laiką, kai dar jai vadovavo buvęs Ūkio skyriaus vedėjęs Kęstutis Kuncaitis, kreipėsi dauguma šios gatvės gyventojų, kurie prašo, kad būtų įrengtas ženklas „Ribota masė“ dėl to, kad gatvės gale gyvenantys vienos šeimos nariai parkuoja sunkiasvorį transportą (dvi sunkiasvores mašinas). Anot prašymą pateikusių gyventojų, su sunkiasvorėmis mašinomis grįžtantys tos šeimos nariai ne tik parkuoja jas gatvėje prie savo namų, bet ir jas remontuoja, nors vienas jų savininkas Smėlio gatvėje netgi negyvena. Tai kitiems gatvės gyventojams kelia diskomfortą – nuolatinė tepalų smarvė, užkurtų sunkiasvorių mašinų variklių triukšmas ir teršiama aplinka. Dar pareiškėjai pabrėžia, kad sunkiasvorės mašinos šlapiuoju metų laiku itin gadina žvyruotą gatvės dangą – kelias nuolat išmaltas. Šie ir kiti nepatogumai kitiems kaimynams jau įsisenėjusi problema, o į susitikimus su kaimynais sunkiasvorių mašinų savininkai neina ir jokių kompromisų neieško. Todėl nežinodama, ką daryti ir kaip spręsti šią problemą, didžioji gatvės gyventojų dalis kreipėsi tiek į savivaldybę, tiek į kitas atsakingas institucijas. Jiems buvo atsakyta, kad čia reikia pastatyti ženklą „Ribota masė“, kad negalėtų į gatvę įvažiuoti sunkvežimiai, ir problema bus išspręsta. Dėl to Smėlio gatvės gyventojai ir kreipėsi į Eismo saugumo komisiją, kad ši padėtų išspręsti susidariusią situaciją. Tačiau dabartinė Eismo saugumo komisijos sudėtis yra truputį pasikeitusi nuo tada, kai į ją pirmąkart kreipėsi gelgaudiškiečiai. Kaip teigia dvi šio prašymo iniciatorės, prieš kelerius metus pas juos į gatvę buvo atvykęs ir pats K. Kuncaitis, ir kiti komisijos nariai, bet būtent tuo metu, kai sunkiasvorių mašinų gatvėje nebuvo, o gatvės dangą buvo ką tik sutvarkiusi seniūnija, todėl jie atvykę nieko blogo nepamatė. Todėl klausimas dėl ženklo įrengimo buvo atidėtas, o dabartiniams Eismo saugumo komisijos nariams pasirodė, kad kreipęsi gyventojai tiesiog nesutaria su sunkvežimių savininkais ir nori taip išspręsti asmeninių ambicijų klausimą. Komisijai pasirodė, kad gatvėje, kuri baigiasi akligatviu (nors tą patvirtinančio ženklo nėra), kurioje gyvena vos keli žmonės, nėra jokio pagrindo įrenginėti ribojančius ženklus. Komisijos nariai pastarajame posėdyje, vykusiame rugsėjo 6 d., nusprendė „nepritarti draudžiamojo kelio ženklo Nr. 314 („Ribota masė“) įrengimui Gelgaudiškio miesto Smėlio gatvėje ir nepriimti jokio kito sprendimo, kadangi komisija neįžvelgia konkretaus intereso, susijusio su eismo saugumu. Siūlyti suinteresuotoms pusėms ieškoti kompromiso ir susitarti tarpusavyje“.

 

Tačiau pareiškėjai šiuo sprendimu nėra patenkinti ir jie, priešingai, įžvelgia didžiulę problemą, nes, nors sako su kita suinteresuota puse nekonfliktuojantys, bet kompromiso irgi nesuranda. Anot pareiškėjų, jie tiesiog nori, kad jų gatvė būtų švari, drėgnuoju metų laikotarpiu žvyro danga nesugadinta, gyventojai nejaustų tepalų smarvės ir nematytų neestetiško vaizdo po savo langais. Jie sako, kad gyvena vienoje iš seniausių miesto gatvių netoliese Gelgaudiškio dvaro ansamblio, kur  užsukantys dvaro lankytojai stebisi, kaip galima leisti miesto viduryje kiemuose nuolat parkuoti ir remontuoti sunkiasvores mašinas. Todėl pareiškėjai aiškiai išsakė savo poziciją laikraščio „Draugas“ redakcijoje ir teigia, kad jokio konflikto tarp suinteresuotų pusių nėra, bet kompromiso jie ieškos toliau ir nori šią problemą išspręsti ne dėl savo pačių interesų, bet dėl bendro miesto įvaizdžio ir tiesiog ramaus gyvenimo Smėlio gatvėje.  

„Draugo“ inf.