Vilkai tykojo grobio prie pat namų

versiukas
Nuotr. Rugsėjo pradžioje Žvirgždaičių seniūnijos Žėglių kaime prie pat namų esančioje ganykloje vilkai papjovė veršelį.


Rita PLAUŠINAITYTĖ-ŠERKŠNIENĖ

Šiais metais vilkai mūsų rajone kol kas dar nepridarė tiek daug žalos kaip pernai, tačiau Žvirgždaičių seniūnijoje, Žėglių kaime, prie pat namų esančioje ganykloje vilkai papjovė veršelį.Anot sodybos šeimininkų, tuo metu ganykloje prie pat namų ganėsi du veršeliai, tačiau plėšrūnai nusitaikė tik į vieną iš jų.

Pernai vilkai rajone siautėjo itin žiauriai – tiek Degutinėje, tiek Žvirgždaičiuose pjovė avis, ožkas ištisomis bandomis, buvo papjauta ir veršelių. Rajono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo programoje yra numatyta lėšų, kuriomis gyventojams vilkų padaryta žala dengiama. Kaip sako savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėja Irena Žemaitienė, pernai metais dėl vilkų išpjautų gyvūnų nukentėjusiems gyventojams iš minėtos programos buvo išmokėta 916 eurų. Šįmet Žėglių kaime papjautas veršelis kol kas dar pirmoji laukinių plėšrūnų auka mūsų rajone.

Kaip sako I. Žemaitienė, baigiantis mėnesiui Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyrius apskaičiuoja, kokio dydžio žala yra padaryta, ir tada gyventojui atlyginami nuostoliai. Kai gyventojams pridaro žalos ne vilkai, o kiti laukiniai žvėrys, pavyzdžiui, šernai, išknisdami laukus ir panašiai, tada žalą gyventojams turi atlyginti medžiotojai, kuriems priklauso plotai.

Rudenį vilkai moko savo paūgėjusius jauniklius medžioti, todėl ūkininkai patiria vis daugiau jų išpuolių ir skaičiuoja didžiulius nuostolius. Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys pranešime spaudai teigė, kad ministerija šiuo metu siekia, jog vilkų būtų sumedžiojama du kartus daugiau, o ūkininkų patirtų nuostolių kompensavimo tvarka tobulinama.

Palyginus 2015 m. su 2017 m., papjautų gyvulių skaičius išaugo 28 proc. Žemės ūkio ministerija sieks, kad vilkų būtų galima sumedžioti du kartus daugiau negu dabar. Taip pat ministerija keičia ir bendrą Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų metodiką dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo. Šią nuostolių kompensavimo tvarką norima išdėstyti detaliau, atsižvelgiant į ūkio pobūdį. Iki šiol už vilkų sudraskytą veislinį ar neveislinį ūkinį gyvūną buvo mokama vienodai. Manoma, kad veislinių gyvūnų augintojas turi gauti didesnę kompensaciją.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar dabartinė socialinė politika skatina žmones dirbti?

klausimelis 06 02Česlovas iš Gelgaudiškio:

Gal viskas čia gerai. Blogai tikrai nėra. Ar žmogus renkasi darbą, ar socialinę pašalpą, priklauso nuo jo paties požiūrio į viską. Nemanau, kad pašalpų mažinimas paskatintų žmones labiau rinktis darbą. Čia kai kurių žmonių jau toks gyvenimo būdas. Taip žmonės yra pripratę. Mano aplinkoje nėra gyvenančių iš pašalpų. Aš pats dirbu. Dirbu nuo vaikystės. Apie jokias pašalpas negalvoju.

klausimelis 06 02 2

Einaras iš Gelgaudiškio:

Nemanau, kad nenoras dirbti susijęs su pašalpomis. Neįsivaizduoju, kaip iš pašalpos iš viso galima išgyventi. Pašalpa nedidelė, vos ant maisto užtenka. Jas didinti reikėtų. Kaip užnorinti žmogų dirbt? Čia jau nuo žmogaus požiūrio, iniciatyvos priklauso. Pažįstu tokių nemotyvuotų žmonių. Jei žmogus pabando dirbti, nepasiseka, tuomet rankas nuleidžia. Užsisėdėjusiems, nesugebantiems bendrame kolektyve dirbti, bendrauti, ypač sunku rasti darbą. O ir atlyginimai rajone yra maži. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3