Pratybos – istoriškai svarbioje vietoje

pratybos miskuose
Šakių 205 pėstininkų kuopos kariai savanoriai pratybas vykdė miške, kur kažkada kovojo partizanai. Organizatorių nuotr.


Rugsėjo 21–22 dienomis vyko Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės Šakių 205 pėstininkų kuopos lauko pratybos, kuriose dalyvavo 40 kuopos karių savanorių. Jiems šios pratybos svarbios, nes joms paskutinį kartą vadovavo kuopos vadė vyr. leitn. Elmyra Baljanaitė-Stanevičienė, taip pat prisimintas ir pagerbtas Tauro apygardos vadas Aleksandras Grybinas-Faustas.
 
Jau šeštadienio dieną Šakių 205 pėstininkų kuopos kariai savanoriai pradėjo rengtis pratyboms: nuvykę į Girinių Šunkarių kaimą (Kazlų Rūdos sav.), vykdė žvalgybą ir planavo užėmimo ir gynybos operacijas.

O sekmadienį apie vidudienį, prieš prasidedant pratyboms, kariai sustojo rikiuotėje. Buvo prisimintas Tauro apygardos vadas Aleksandras Grybinas-Faustas (1920–1949). Jis dalyvavo kuriant Tauro apygardos Žalgirio rinktinę, dirbo jos štabe.

Po trumpos istorijos pamokos kariai savanoriai garbingai sustojo, atvaizduodami Gediminaičių stulpus. Šią mintį įgyvendinti pasiūliusi kuopos vadė vyr. leitn. E. Baljanaitė-Stanevičienė kalbėjo, kad Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vėliavos viduryje – geltonos spalvos Gediminaičių stulpai.

„Kadangi savanorių pajėgos yra Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų dalis, mes atkartojame tą ženklą, nes jis istoriškai yra svarbus. Gediminaičių stulpai simbolizuoja galingą Gedimino palikuonių dinastiją“, – kalbėjo kuopos vadė.

Pratybų metu kariai savanoriai treniravosi vykdyti slaptą taktinį judėjimą, susitikimo operacijas, veikti iš dalies apgyvendintoje vietovėje bei vykdė reido užduotis.

Kariai treniravosi istoriškai svarbioje vietovėje – Šunkarių miške, kur prie Vilužių kaimo Tauro apygardos vadas Aleksandras Grybinas-Faustas buvo įsirengęs bunkerį, pateko į pasalą ir žuvo. Kariai savanoriai buvo plačiau supažindinti su šia istoriškai svarbia vietove: Šunkarių kaime 1951 m. balandžio 19 d. nusileido du desantininkai – partizanai Jonas Kutauskas-Gardenis ir Julijonas Būtėnas-Strėva, kuriuos priglaudė partizanų ryšininkas Juozas Viržaitis ir įkurdino slėptuvėje, vėliau jie persikėlė į žeminę Rūdšilyje, prie Lekėčių.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.