Nuvilnijo ilgasis savaitgalis, kai žmonės iš visų Lietuvos kampelių skubėjo aplankyti savo artimųjų kapų, padėti gėlių, uždegti žvakelę. O po jo galvos skausmas liko seniūnams – kaip susitvarkyti su šiukšlių krūvomis prie kapinių ir kur dėti kalnus sudegusių žvakių?

Ypač aktualus klausimas yra stiklinių žvakių atliekos, jų išvežimas nuo kapinių. Lig šiol atliekų vežėjai grūmodavo pirštais, jog stiklo konteinerių neveš, nes žvakidės, anot jų, yra netinkamos perdirbimui, kadangi jose yra metalo, vaško ir plastiko detalių. Regis, šįmet atliekų vežėjai švelnina toną ir sako, kad žvakes prie kapinių konteinerių galima rūšiuoti ir stiklines jų dalis mesti į stiklui skirtus konteinerius.

Lekėčių seniūnas Ričardas Krikštolaitis per pastarąjį seniūnų pasitarimą sakė, kad kalbėjo su Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro direktoriumi Algirdu Bagušinsku ir pastarasis užtikrino seniūną, kad į stiklo konteinerius galima mesti žvakides, tačiau reikia jas išsirūšiuoti, kad nepakliūtų kitų prie žvakių esančių detalių. Seniūnas sako, kad artimiausiu metu teks su darbuotojais rūšiuoti tas žvakides, nes šiukšlių po Vėlinių prie kapinių suversta krūvos.

Originalų būdą, kaip sumažinti atliekas prie kapinių ir panaudoti tas pačias žvakides antrą kartą, sugalvojo Griškabūdžio seniūnija: prie kapinių pastatė medinę dėžę, skirtą žvakidėms, kurias galima panaudoti dar antrą kartą. Kaip sakė seniūnas Saulius Naumavičius, ko gero, seniūnija tinkamai neiškomunikavo savo idėjos, nes gyventojai pradėjo dėti į dėžę tiek tinkamas, tiek netinkamas antram naudojimui, galvodami, kad tai tiesiog žvakių atliekoms skirta dėžė. Nežiūrint to, Griškabūdžio seniūnas džiaugiasi, kad žmonės tapo sąmoningesni ir pradėjo labiau rūšiuoti atliekas, o ypač džiugu, kad atskiria žaliąsias atliekas, sumesdami jas į tam skirtus konteinerius. Anot S. Naumavičiaus, seniūnijoje didžiausias darbas ir buvo pasiruošti lapkričio 1-ajai, sugalvoti, ką daryti su krūva šiukšlių, liekančių po kapinių lankytojų antplūdžio.

Žvakių ir kitų atliekų po Vėlinių netrūksta visose seniūnijų kapinėse, o kai kurie gyventojai jas dar krauna ne į konteinerius, bet kur papuola. Taip atsitiko prie Šakių miesto senųjų kapinių nuo L. Giros gatvės pusės, kur kadaise stovėjo atliekų konteineriai, tačiau dabar jau keleri metai jų nėra. Atliekų konteinerių nėra, tačiau neatsakingi kapinių lankytojai vis tiek meta šiukšles vos išėję už kapinių tvoros L. Giros gatvėje, nes taip, ko gero, jiems yra tiesiog patogiau. Prie kapinių tvoros yra vietos pasistatyti automobiliams, o kam sutvarkius kapus eiti į kitą kapinių pusę, toliau į konteinerius išmesti šiukšles, jeigu jas galima išmesti čia pat prie tvoros?

Kaip aiškino Šakių seniūnas Dalius Jasevičius, seniūnija nenori apstatyti kapinių konteineriais iš visų pusių, nes prie jų dažniausiai pasidaro šiukšlynas – žmonės velka ir verčia į juos ir savo buitines atliekas. Todėl Šakių seniūnija jau keleri metai yra priėmusi sprendimą palikti konteinerius tik prie pagrindinių įėjimų. Beje, anot seniūno, ir prie pagrindinių įėjimų esančių konteinerių „dažnai pasidaro sąvartynai“, kada priveža ir primeta pašaliniai žmonės atliekų, o kovai su tuo seniūnija yra ne kartą įrengusi ir vaizdo stebėjimo kameras, kurios, deja, irgi ne visada išgąsdina šiukšlintojus.

Seniūnai jau pirmąją lapkričio savaitę svarsto klausimą, ar šį mėnesį neteks papildomai užsisakyti atliekų konteinerių išvežimo paslaugą nuo kapinių, nes matydami krūvas ant kapų pridegtų žvakių supranta, kad vieno atliekų vežimo pagal grafiką tikrai neužteks, nes per lapkričio pirmąsias dienas apsilankius kapinėse susidarė įspūdis, kad šįmet žvakių degė itin daug. Tiesa, už papildomus konteinerių išvežimus seniūnijos turi pačios pildomai susimokėti atliekų vežėjams.