Darkart apie problemą dėl automobilių stovėjimo aikštelės

spucis ukio komitete
Bendrijos „Rasa-4“ atstovas Algimantas Špucis (antras iš dešinės) bei Ūkio ir verslo komiteto nariai pagaliau rado kompromisą, kaip spręsti problemą dėl kiemo automobilių stovėjimo aikštelės, tik neaišku, ar taip pat galvos ir kiti tarybos nariai. D. Pavalkio nuotr.


Rita PLAUŠINAITYTĖ-ŠERKŠNIENĖ

Antradienį, pasikvietę Šakių miesto V. Kudirkos g. 92A bendrijos „Rasa-4“ atstovą Algimantą Špucį, posėdžiavo Ūkio ir verslo komiteto nariai (tiesa, nesant kvorumui) ir kėlė klausimą, kaip padėti išspręsti namo bendrijos problemą dėl jų kiemo stovėjimo aikštelės įteisinimo. Dėl šios problemos gyventojai į valdininkus kreipiasi ne pirmus metus.

Į savivaldybės adminsitraciją bendrijos nariai „Rasa-4“ dėl savo kiemo automobilių aikštelės naudojimo įteisinimo kreipėsi prieš kelerius metus, o prieš porą metų net įteikė prašymą įsigyti namui priskirtą sklypą, kuriame yra automobilių stovėjimo aikštelė. Taip pat namo bendrija yra prašiusi savivaldybės tai aikštelės daliai panaikinti servitutą. Taip pat gyventojai prašo pakeisti detalųjį planą į du sklypus, iš kurių vienas liktų kaip pravažiavimas į kito, greta esančio daugiabučio kiemą, o antras būtų jų automobilių stovėjimo aikštelė. Problema, kad šio namo gyventojai neturi teisės kitų namų gyventojams, jų stovėjimo aikštelėje pasistačiusiems automobilius, pasakyti nė žodžio, nes ir ta aikštelė kartu su pravažiavimu pagal savivaldybės bendrąjį planą turi servituto statusą, nėra nuosava. Tiesa, servitutas yra nustatytas šiam kiemui pagal bendrąjį savivaldybės planą, tačiau nėra įteisintas. Antradienį komiteto nariai išsamiai ir atkakliai diskutavo, kaip spręsti šią gyventojų seniai keliamą problemą ir aiškinosi, ko iš tikrųjų daugiabučio bendrija iš savivaldybės nori.

Anot bendrijos atstovo A. Špucio, kažkada savivaldybės atsakingi specialistai (architektai), rengdami bendrąjį planą neklausė ir nederino jo su gyventojais, o dabar, kai reikia, „kad tą brūkšnį padėtų kitur“, niekas neskuba to daryti ir gyventojus tik apdalina pažadais, kad bus sprendžiamas jų bendrijos klausimas. Komiteto pirmininkas Vilhelm Haase sutiko su tokiu bendrijos atstovo teiginiu, kad jeigu savivaldybė pridarė klaidų, tai ji turi jas ir ištaisyti. Tik klausimas, kaip tai padaryti, kad gyventojų keliamas klausimas pagaliau išsispręstų. Anot posėdyje dalyvavusio savivaldybės Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vyriausiojo specialisto Antano Grigaičio, visų pirma namo gyventojai turi susitvarkyti sklypus, t. y. pasidaryti geodezinius matavimus, kad bent jau būtų objektas, apie kurį eina kalba, įteisintas. Tačiau čia bendrijos atstovas sako, kad geodezininkai, į kuriuos jie kreipėsi, nedaro matavimų, kol nėra įteisinto servituto.

„Bet jeigu mes išsiperkame sklypus, gauname kiekvienas atskirai po servitutą savo sklypui, po to vėl teismo keliu jų turime atsisakyti, kad turėtume kieme pravažiuojamą servitutinį kelią – turbacija gyventojams. Servitutą jūs paėmėt ir numatėt, o dabar paimkit ir pakeiskite jį, pakoreguokite“, – sako A. Špucis.

Bendrijos atstovas nesupranta, kam dirba savivaldybės taryba – žmonėms ar įstatymams, jeigu per tiek metų nesugeba išspręsti namo bendrijai opaus klausimo. Tačiau komiteto narys Artūras Varankevičius sako, kad šį klausimą reikia spręsti labai atsakingai, nes jeigu vienam namui savivaldybė sutiks atlikti bendrojo plano korekciją (tai kainuotų apie 50 tūkst. eurų), atsivertų Pandoros skrynia ir prašymų savivaldybėje atsirastų ne vienas.

„O kas už visa tai apmokės – aš, gyventojai, kas? Paskaičiuokime, kiek daugiabučių yra rajone“, – problemą iškelia komiteto narys A. Varankevičius.

Kaip spręsti daugiabučio namo stovėjimo aikštelės problemą, pateikė ir kitas komiteto narys, savivaldybės Eismo saugumo komisijos narys Valdas Stankūnas. Jis  sako, kad galima prie automobilių stovėjimo aikštelės pastatyti 303 numeriu pažymėtą kelio ženklą, reiškiantį, kad čia yra draudžiamas motorinių transporto priemonių eismas, jis neleistų įvažiuoti į kiemą kitiems eismo dalyviams, išskyrus gyventojus ir aptarnaujantį transportą bei specialųjį transportą. Tačiau komiteto nariai vis tiek grįžo prie to, kad reikia sutvarkyti kiemo teisinę nuosavybę, nes kelio ženklo pastatymas būtų tik laikinas sprendimas.

„Žmonės nori turėti nuosavybę, tegul tvarkosi žemės sklypus, turės nuosavybę, bus tada įteisinti ir servitutai ir galės turėti servitutą, kokį tik panorės“, – siūlė komiteto narys A. Varankevičius.

Po ilgų komiteto narių diskusijų nutarta, kad savivaldybė turi įteisinti tą servitutą, o tam reikia tik namo gyventojų prašymo. Tiesa, klausimas, kiek šis sprendimas turės galios, nes posėdis vyko nesant kvorumui.

Prašymą, anot A. Špucio, gyventojai žada pateikti artimiausiame Ūkio ir verslo komiteto posėdyje ateinantį antradienį. Tačiau viskas nebus taip paprasta: kai servitutas bus įteisintas, gyventojai turės bylinėtis, kad teisiškai atsisakytų servituto tai kiemo daliai, kurią užima stovėjimo aikštelė, o servitutas liktų tik pravažiuojamai daliai kiemo. Su šiuo sprendimu A. Špucis sutiko, bet kartu ir priminė, kad reikės mokėti dukart, kai buvo galima prieš 15 metų „nubraižyti teisingai“ bendrąjį planą ir dabar gyventojai turėtų servitutą toje vietoje, kur reikia, o ne visam kieme.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip kovoti prieš žiaurų elgesį su gyvūnais?

klausimelis 04 26Mindaugas iš Zapyškio:

Nepriklausomai, kur laikomas šuo, ant grandinės ar voljere, reikia jam sudaryti sąlygas. Nelaikyčiau žiauriu elgesiu su gyvūnu, jei jis ant grandinės gali lakstyti po visą kiemą. Kartais grandinė gali suteikt šuniui daugiau laisvės nei gyvenimas voljere. Manau, ir dabar yra numatytos pakankamai griežtos bausmės kovai prieš žiaurų elgesį su gyvūnais, nes, kiek žinau, yra ir baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimo bausmė.

klausimelis 04 26 2

Lina iš Šakių:

Manau, kad pririšti šunį prie grandinės nėra blogai, bet tokie įvykiai, kai norima jais atsikratyti itin žiauriais būdais, yra netoleruotini. Jei jau nėra galimybės ar noro laikyti šuns ar katės, galima kreiptis į gyvūnų globos įstaigas, bet ne kažkur išvežt ir atsikratyt. Manau, kad už žiaurų elgesį su gyvūnu bauda nuo 200 iki 1 tūkst. eurų jau būtų žmogui bausmė.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.