Susumavo savivaldybių nepanaudotas lėšas socialiniams būstams

bustui zemelapis
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kad Šakių rajonas 2018 m. turėjo 59 tūkst. eurų nepanaudotų lėšų socialinių būstų pirkimui.


Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad, remiantis savivaldybių pateiktais duomenimis, šiuo metu už parduotus savivaldybių būstus jos yra sukaupusios apie 13 mln. 200 eurų. Pagal įstatymą šios lėšos turi būti naudojamos socialinio būsto fondo plėtrai – tai reiškia, kad už jas turi būti įsigyjama naujų socialinių būstų, kurių visoje Lietuvoje laukia daugiau nei 10 tūkst. 500 šeimų ar asmenų.
 
Ministerijos pateiktoje informacijoje Šakių rajonas 2018 m. socialinių būstų pirkimui nepanaudotų lėšų turėjo 59 tūkst. eurų. Bendrame šalies kontekste mes esame daugmaž per vidurį. Daugiausiai nepanaudotų lėšų Vilniuje (6 mln. 300 eurų), Kaune (2 mln. 700 eurų) ir Klaipėdoje (1 mln. 200 tūkst.). Visas lėšas panaudojo penkios savivaldybės: Klaipėdos, Alytaus, Ukmergės ir Biržų rajonų bei Marijampolės savivaldybės.

Atkreipiamas dėmesys, kad 2017 m. savivaldybės nupirko 188 naujus socialinius būstus, pardavė 468 senus savivaldybių būstus, o 2018 m. nupirko 52, pardavė 304.

Reaguodama į neproporcingą parduotų savivaldybių būstų ir įsigytų socialinių būstų santykį, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paprašė Valstybės kontrolės įvertinti socialinio būsto fondo plėtros efektyvumą savivaldybėse.

„Manome, kad savivaldybės neišnaudoja visų teisinių ir finansinių galimybių socialiniams būstams pirkti ar remontuoti ir tai šiek tiek stebina, nes pajamos, gautos pardavus savivaldybių būstą, gali būti naudojamos tik socialiniams būstams. Siekiame išsiaiškinti, kodėl tai nedaroma“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Remiantis rugsėjo mėnesio duomenimis, Lietuvoje socialinio būsto laukia 10 tūkst. 500 šeimų arba asmenų. Šakių rajone laukiančiųjų eilėje 75 šeimos ar asmenys.

Šalies savivaldybių pateikta informacija rodo, kad daugiausia socialinio būsto laukiančiųjų yra Vilniaus (16,1 proc. visų šalyje laukiančiųjų), Kauno (7,4 proc. visų šalyje laukiančiųjų) Klaipėdos (6,4 proc. visų šalyje laukiančiųjų) ir Šiaulių (5,2 proc. visų šalyje laukiančiųjų) miestų savivaldybėse.

Mažiausiai socialinio būsto laukiančiųjų yra Birštono, Kazlų Rūdos, Neringos, Pagėgių rajono, Palangos miesto, Skuodo rajono savivaldybėse. Skaičiuojama, kad šiose teritorijose yra ne daugiau nei po 50 šeimų arba asmenų, kuriems reikalingas socialinis būstas.

Spalio mėnesio duomenimis, iš viso šalyje yra beveik 12 tūkst. socialinių būstų. Dalis jų neapgyvendinti, nes išsikėlus nuomininkams reikalingas remontas. Remontuotinų butų kasmet priskaičiuojama iki 600.

2016 m., lyginant su ankstesniais metais, daugiau nei 300 sumažėjo socialinių būstų. Taip nutiko todėl, kad jie buvo pripažinti netinkamais gyventi.

Gyventojai gali pasinaudoti parama būstui įsigyti ar išsinuomoti, priklausomai nuo pajamų ir turimo turto dydžio. Nuo rugsėjo dėl socialinio būsto nuomos gali kreiptis daugiau nedideles pajamas gaunančių žmonių, nes riba, iki kurios užtikrinama teisė pretenduoti į tokį būstą, padidinta 20 proc. Nuo šių metų rugsėjo mėnesio įsigaliojo ir nauja socialinio būsto plėtros forma.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3