Netrukus ilgalaikių bedarbių ir socialinių pašalpų gavėjų laukia aktyvi integracija į darbo rinką – tokią žinią seniūnams pranešė savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Pilypaitytė.

Skyriaus vedėja su seniūnais apie būsimą projekto įgyvendinimą rajone kalbėjo neatsitiktinai, pirmoji užduotis – susižinoti, kiek rajone yra tokių žmonių, kurie ilgą laiką niekur nedirba ir gauna pašalpas.

 

Socialinės paramos skyriaus vedėja D. Pilypaitytė pranešė seniūnams, jog nuo kitų metų savivaldybė turi galimybę dalyvauti viename iš daugelio įgyvendinamų Socialinės ministerijos projektų, jo tikslas – įdarbinti ilgalaikius bedarbius. Tam ministerija yra numačiusi 2 mln. eurų, o dalyvauti projekte žada 25 savivaldybės. Vedėja sako, kad iki naujų metų reikia atlikti „namų darbus“ – kartu su seniūnijų darbuotojais ir Užimtumo tarnyba suskaičiuoti, koks yra tokių asmenų skaičius. Į šio projekto rėmus patenka asmenys, kurie yra registruoti Užimtumo tarnyboje, nedirba ilgiau kaip 12 mėnesių, gauna socialinę pašalpą iš savivaldybės biudžeto.  

„Į šį modulį patenka žmonės, kurie jau seniai nedirba, patiria socialinę riziką, gauna piniginę paramą, vyresni kaip 40m. bei patiria daugybines problemas – vieniši tėvai, asmenys, turintys priklausomybę nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių medžiagų, yra atokių kaimų gyventojai, asmenys, turintys ilgalaikius sveikatos sutrikimus, bet neturintys neįgalumo“, – aiškino D. Pilypaitytė.

Anot Socialinės paramos skyriaus vedėjos, projektą savivaldybė turės įgyvendinti per dvejus metus, o pasižiūrėjusi jos skyriuje kaupiamus duomenis vedėja mato, kad rajone yra tokių žmonių, kurie gauna socialines pašalpas ir 36 mėnesius, ir 53 mėnesius, ir 76 mėnesius, o Užimtumo tarnyba per šį laiką jiems nėra pasiūliusi jokio užimtumo, todėl jie turi teisę gauti socialines pašalpas.

Seniūnai į šią naujieną reagavo nevienareikšmiškai ir klausė, ką daryti su tais, kurie „nuolatos serga“, netgi jeigu jiems reikia atidirbti už gaunamas socialines pašalpas, o jie atneša pažymą iš gydytojo, kad jau susirgo. Be to, seniūnai neslepia, kad ir jiems patiems labai sunku su darbininkais, ypač vasaros metu, kai prasideda aplinkos priežiūros darbai, todėl jie džiaugiasi turėdami žmonių, kurie „atidirbinėja už pašalpas“.

Kaip ir kur reikės įdarbinti ilgalaikius bedarbius, kol kas neturėjo aiškios vizijos ir pati skyriaus vedėja sakydama, kad mūsų rajonas yra žemdirbiškas, daugiausia darbo vietų sukuria ūkininkai, o jiems prie aukštos kokybės technikos reikia ir atsakingų darbininkų – bet kam technikos nepatikėsi. Vedėja neslepia, kad šis projektas yra žymiai palankesnis tiems rajonams, kur yra daug mažų įmonėlių, kur reikalinga žmogaus darbo rankų jėga. Tačiau čia pat D. Pilypaitytė priduria, kad ministerijos norai paprasti – ši pažeidžiama žmonių grupė turi būti įdarbinta ir negyventi vien tik iš pašalpų. Biudžeto, turto ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė sako, kad jeigu šiuo projektu savivaldybei pavyktų įdarbinti kuo daugiau ilgalaikių bedarbių, palengvėtų ir rajono biudžetui, nes jiems pinigai yra skiriami iš valstybės lėšų, o pašalpos mokamos iš savivaldybės biudžeto. Be to, gal „pavyktų iš šešėlio ištraukti“ ir už minimalų atlygį dirbančius gyventojus, kurie dėl pajamų stygiaus dar gauna papildomai ir socialines pašalpas. Tačiau pirmiausia seniūnijose, Užimtumo tarnyboje ir Socialiniame skyriuje teks susiskaičiuoti, kiek yra ilgai nedirbančių ir pašalpas gaunančių žmonių.

„Draugo“ inf.