Paskutiniajame savivaldybės tarybos posėdyje buvo sprendžiami žemės nuomos, žemės mokesčio, nekilnojamojo turto mokesčių klausimai. Be to, svarstytos nekilnojamojo turto mokesčių lengvatos.

Pagal priimtą sprendimą žemės ūkio paskirčiai išnuomota žemė 2020 m. bus apmokestinta 2,2 proc. žemės vertės, kitoms reikmėms išnuomota žemė – 1 proc. žemės vertės, o prie daugiabučių namų esančiai žemei – 1 proc. žemės vertės.

 

Už žemės ūkio paskirties žemę 2021 m. paliktas toks pat mokesčio tarifas, koks ir buvo ankstesniais metais – 0,85 proc. Apskritai, kaip posėdžio metu kalbėjo Biudžeto, turto ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė, šis mokestis gali būti nuo 0,01 proc. iki 4 proc. žemės mokestinės vertės. Šakių rajono savivaldybėje būtent žemės ūkio paskirties žemės pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį yra daugiausiai – 74,38 proc. Antroje vietoje būtų miškų ūkio paskirties – 22,82 proc. Beje, vedėja pateikė duomenis, kaip rajonas su žemės ūkio paskirties žemės, namų valdos ir komercinės žemės tarifais atrodo visos šalies mastu. Anot pranešėjos, žemės ūkio paskirties žemei didesni tarifai nustatyti 38 savivaldybėse, namų valdai – 41 savivaldybėje, o 40-yje savivaldybių už komercinės paskirties žemę yra mokama brangiau nei rajone.

Taip pat savivaldybės tarybos nariai savivaldybės sąskaita nusprendė suteikti 15 proc. nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą mokėtojams, kurie patenka į Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo Covid-19, sąrašą visam 2020-ųjų mokestiniam laikotarpiui. Atkreiptas dėmesys, kad savivaldybės taryba, tvirtindama mokesčio tarifus, 10 proc. surenkamo mokesčio skiria į Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros fondą. Dėl šio sprendimo šis fondas turės būti papildomas savivaldybės biudžeto lėšomis.

Beje, nors sprendimo projekte buvo siūloma nekilnojamojo turto mokesčio tarifą mažinti 15 proc. ir nustatyti 0,7 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės, tačiau Finansų ir rajono plėtros komiteto siūlymu, pritariant ir kitiems kolegoms, jis nustatytas 0,8 proc. Beje, kaip dėmesį atkreipė E. Grigaitienė, nesvarbu, ar mokestis yra 0,7 proc., ar 0,8 proc., jis visada kelia daug emocijų, nors realiai jo dydis yra prie mažesnių, nes apskritai gali būti nustatytas nuo 0,5 iki 3 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės dydžio.

Štai tarybos narė ir verslininkė Rasita Grincevičienė argumentavo, kad jeigu žemdirbiams paliktas ankstesnių metų tarifas ir jis nemažintas, su nekilnojamo turto mokesčio tarifu turėtų būti elgiamasi taip pat. Be to, atkreiptas dėmesys į tai, kad gegužės mėnesį vykusiame Verslo tarybos posėdyje, nors ir buvo siūlyta mokesčio tarifus mažinti 20–30 proc. (dėl to į biudžetą būtų nesurinkta nuo 70 tūkst. iki 100 tūkst. eurų planuotų mokesčio pajamų), tačiau balsuota nebuvo, tik daug diskutuota, kad verslui išgyventi nelengva.

„Tas verslas, kuris smulkus ir neturi savo turto, jis moka visiškai kitus pinigus. Tai tiesiog solidarus mokestis rajonui“, – kalbėjo tarybos narė ir verslininkė Rasita Grincevičienė, argumentavusi, kad tas mokestis nėra toks didelis, kad verslas, net ir susidūrus su sudėtingesne situacija, jo nesumokėtų.

Juk tas turtas, sakė ji, dirba ir duoda pajamas, nekalbama apie tuos, kurie tokio turto neturi, be to, išlieka galimybė esant itin sudėtingai situacijai kreiptis dėl kompensavimo.

Tiesa, naujai įsiregistravusios įmonės vienerius metus nuo nekilnojamojo turto mokesčio yra atleidžiamos. Kaip ir ankstesniais metais, apleistiems statiniams ir pastatams taikomas maksimalus 3 proc. mokesčio tarifas.

„Draugo“ inf.