Aistros dėl medžių: pjauti ar pasigailėti?

tuopos mikytai
Mikytų kaimo gyventojai, kurių žemės sklype auga tuopos, tvirtina neprieštaraujantys, jog būtų pjaunami avariniai medžiai, tačiau ne tiek daug, kiek yra pažymėta, bei priduria, kad medžiai saugojo gyvenvietę nuo vėjų. D. Pavalkio nuotr.


Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Prieš 60 metų kai kurių Mikytų kaimo (Lekėčių sen.) gyventojų sodintos tuopos prie kelio Lekėčiai–Pavilkijys tapo tikru galvos skausmu. Neseniai gavę raginimus avarinės būklės medžius, augančius nuosavuose žemės sklypuose, išsipjauti, vieni gyventojai skundėsi, kad neturi galimybės to padaryti, kiti tvirtino, kad neprieštarautų avarinių medžių šalinimui, tačiau nepritaria sveikų medžių pjovimui. Tiek Lekėčių seniūnas, tiek kelininkai bei miškininkai tikina, kad medžiai kelia grėsmę.
 
Gavo raginimus

Važiuojant nuo Lekėčių Pavilkijo link, ties Mikytų kaimu, kairėje kelio pusėje apie pusę kilometro driekiasi net dvi eilės tuopų, kurios, pasak gyventojų, sodintos prieš maždaug 60 metų. Greta ir gyventojų žemės sklypai, į kuriuos įmatuoti ir medžiai. Dar pernai Lekėčių seniūnas Ričardas Krikštolaitis, susitikęs su Mikytų gyventojais, ragino avarinius medžius išsipjauti, kadangi šie medžiai kelia grėsmę eismo saugumui.

Šiemet kovo viduryje Mikytų kaimo gyventojai, kuriems nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, besiribojančiuose su Lekėčių–Pavilkijo kelio juosta, auga medžiai, gavo raginimus avarinius medžius pašalinti.

„Dalis šių medžių yra avarinės būklės: nudžiūvę, pažeisti stiebo puvinio, pasvirę didesniu kaip 45 laipsnių kampu, šakos krenta į važiuojamąją dalį. Šie medžiai kelia grėsmę eismo saugumui. Įvykus nelaimingam atsitikimui, atsakomybę turėsite priimti Jūs, kaip sklypo savininkas“, – teigiama Lekėčių seniūno pasirašytame raginime.

Gavęs tokį raginimą ir kreipėsi į redakciją su pagalbos šauksmu mikytiškis Juozas Strielkus.

„Dėl manęs tie medžiai tegul stovi, jie man nemaišo, o jeigu yra avarinių ir kyla grėsmė eismo saugumui, tegul Kelių tarnyba ir nusipjauna. Kreipiausi į seniūną ir sakau, kad man greit 90 metų, man jau nuo namų iki tų medžių sunku pėsčiomis nueiti, kaip aš juos galiu išsipjauti. Iš seniūno supratimo ir pagalbos nesulaukiau“, – pasakojo senjoras.

Antradienį išskubame į Mikytus. Gyventojai, kurie gavo minėtus raginimus, pasitikę rodo Motiejaus Pečiulionio gatvėje dvi tuopų eiles, pirmiausiai paminėdami, kad medžiai gyvenvietę saugojo nuo vėjo. Gyventojai prisiminė, kad patys sodino medžius, o dabar beveik 100 medžių pažymėta nupjauti.

„Kam tuos sveikus medžius pjauti? Medžiai – visai gyvenvietei užvėja. Mums niekas nepaaiškina, kodėl tuos medžius reikia pjauti“, – piktinosi vienas Mikytų kaimo gyventojas.

Jis paminėjo, kad pernai, po seniūno susitikimo su gyventojais, seniūnas su kelininku ir miškininku pažymėjo apie 100 medžių, kuriuos žemės sklypų savininkai turėtų išsipjauti. Žmonės svarstė, ar tuomet tinkamai įvertino medžių būklę, ar apkritai tie asmenys yra kompetentingi vertinti.

„Mūsų sklype yra virš 40 medžių, pažymėta apie 20, kuriuos reikia šalinti. Kažkaip savavališkai ėmė ir sužymėjo. Mes tuos medžius savo sklype prisižiūrim, dar 2011 m. nupjovėm kelis avarinius medžius. Mes ne prieš, kad avarinius medžius reikia išpjauti, bet medžio būklė turi būti įvertinta specialistų“, – svarstė viena Mikytų gyventoja.

Žmonės pasakojo, kad pernai vykusio susirinkimo metu seniūnas siūlė įmonę, kuri išpjautų medžius.

„Per susirinkimą mums pasiūlė: kas pjaus medžius – tiem atiduos viršūnes, seniūnijai kamienai, o mums kelmai ir dar turėsime susimokėti už pjovimą. Už vieną medį paprašė po 200 eurų. O kaip pensininkui užsimokėti?“ – neslėpė pasipiktinimo vieno žemės sklypo savininkė.

Senjorė Marija atviravo, kad neturi galimybės medžius nei pati išsipjauti, nei pasisamdyti įmonės.

„Aš atiduodu tą medieną, tik tegul pjaunasi, kadangi medžių sklype nemažai pažymėta“, – atvirai kalbėjo Marija.

Kito sklypo savininkė Aldona tikino, kad ieškos per vasarą įmonės ir jos žemės sklype pažymėtus dešimt medžių išsipjaus.

„Gal 2–3 medžiai, kurie daugiau pasvirę, bet tikrai ne 45 laipsnių kampu. Ieškosime įmonės, kuri galbūt už medieną išpjaus. Tuomet, po susirinkimo, kelininkas kalbėjo, kad jie nemato tokio pavojingai pasvirusio medžio, kurį reiktų pjauti“, – situaciją komentavo Aldona pridurdama, kad kelininkai prižiūri medžius, išpjauna pavojingas šakas.

Gyventojai atviravo, kad jei reiktų, medienos ir seniūnijai duotų, tad tikisi, kad pavyks susikalbėti ir rasti išeitį.

Nesusitarė

Tos išeities ieškoti grįždami iš Mikytų užsukame ir pas Lekėčių miestelio seniūną R. Krikštolaitį. Šis nenustemba išgirdęs, kodėl užsukome, anot jo, problema dėl minėtų medžių tęsiasi jau septyneri–aštuoneri metai.

„Gaunu pro Mikytus pravažiuojančių žmonių skundus, kad ir šakos nuo medžių yra užkritusios. Matot, kokios krūvos sukrautos šakų, tai vis po smarkesnių vėjų. Ta kiekviena šaka gali nusinešti žmogaus gyvybę“, – tvirtino seniūnas.

Anot jo, pernai sukvietęs gyventojus jis siūlė įmonę, kuri būtų pašalinusi medžius. Kelias yra regioninės reikšmės, tektų stabdyti eismą, tam reikalinga speciali technika, buvo pasirengę ir kelininkai padėti.

„Tai mūsų gyventojai, daugelis yra vyresni, norėjom nuoširdžiai padėti. Jiems būtų nieko nekainavę, tuos avarinius medžius įmonė būtų pasiėmus, sutvarkę viską. Dabar nupjauti vieną avarinį medį kainuoja iki 600–700 eurų“, – tikino seniūnas.

Pjauti visus

Apie šią situaciją nuomonės pasiteiravus Vilkaviškio kelių tarnybos viršininko Vidmanto Diržiaus, šis patvirtino, kad visi iki vieno minėti medžiai prie kelio Lekėčiai–Pavilkijys yra pavojingi.

„Tas pasvirimo laipsnis yra leistinas, bet tuopos jau savo amžių atgyveno, tų medžių viduriai išpuvę, pirmas geras vėjas – ir jie gali griūti. Vizualiai gal jie atrodo ir neblogai. Čia medžių iš kelio šalinimo taisyklėse galbūt netaisyklingai suformuluota, kad medis 45 laipsnius turi būti pasviręs ir tik tuomet šalinimas, toks medis jau nesilaiko“, – aiškino V. Diržius.

Tokios pačios nuomonės, kad reikia šalinti visas Mikytų kaimo pakelėje augančias tuopas, yra ir Valstybinių miškų urėdijos Šakių regioninio padalinio vyriausiasis miškininkas Simonas Šilingas.

„Vietoj jų reikėtų formuoti augalus iš to, kas atželia iš apačios. Tos tuopos yra pavojingos ir nereiktų jų laikyti“, – patarė miškininkas.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar dabartinė socialinė politika skatina žmones dirbti?

klausimelis 06 02Česlovas iš Gelgaudiškio:

Gal viskas čia gerai. Blogai tikrai nėra. Ar žmogus renkasi darbą, ar socialinę pašalpą, priklauso nuo jo paties požiūrio į viską. Nemanau, kad pašalpų mažinimas paskatintų žmones labiau rinktis darbą. Čia kai kurių žmonių jau toks gyvenimo būdas. Taip žmonės yra pripratę. Mano aplinkoje nėra gyvenančių iš pašalpų. Aš pats dirbu. Dirbu nuo vaikystės. Apie jokias pašalpas negalvoju.

klausimelis 06 02 2

Einaras iš Gelgaudiškio:

Nemanau, kad nenoras dirbti susijęs su pašalpomis. Neįsivaizduoju, kaip iš pašalpos iš viso galima išgyventi. Pašalpa nedidelė, vos ant maisto užtenka. Jas didinti reikėtų. Kaip užnorinti žmogų dirbt? Čia jau nuo žmogaus požiūrio, iniciatyvos priklauso. Pažįstu tokių nemotyvuotų žmonių. Jei žmogus pabando dirbti, nepasiseka, tuomet rankas nuleidžia. Užsisėdėjusiems, nesugebantiems bendrame kolektyve dirbti, bendrauti, ypač sunku rasti darbą. O ir atlyginimai rajone yra maži. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3