Praėjusį ketvirtadienį rajone viešėjo ir su Marijampolės apskrities rajoninių draugijų valdybos nariais ir medžiotojų būrelių/klubų vadovais susitiko Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) pirmininkas Virginijus Kantauskas ir direktorius Laimonas Daukša. Susitikimo metu naujoji vadovybė pristatė viziją, kaip stiprinti medžiotojų įvaizdį, buvo aptarti ir kiti medžiotojams aktualūs klausimai.

Susitikimą pradėjęs Šakių MŽD pirmininkas Algimantas Glikas, kurio medžioklės stažas jau 56-eri metai, akcentavo, kad, lyginant jo medžioklės pradžią ir šiuos laikus, pasikeitė ir patys medžiotojai, ir medžiotojų kultūra bei etika. Tiesa, pirmininkas turėjo pastabų medžiotojams dėl medžiojamųjų gyvūnų apskaitos vedimo. Kad prašoma sumedžioti vis daugiau žvėrių, o sumedžiojama žymiai mažiau. Anot jo, pavyzdžiui, elnių sumedžiojimo limitą vykdo tik trys būreliai, pernai medžiotojai užsiprašė sumedžioti 57 briedžius, o sumedžiojo 17. Pirmininko pastebėjimu, per visą Marijampolės apskritį, deja, nesurenkama grupė norinčių tapti medžiotojais ir lankyti medžiotojų rengimo kursus.

„Iškilo mokesčiai. Atsirado kitos problemos. Mes, medžiotojai, einam senyn. Kaip šią problemą išspręsti, tarsimės ir su vadovybe. Turi atsinaujinti mūsų gretos, jose turi būti jaunimo“, – svarstė A. Glikas.

Jis turėjo pastabų ir dėl elninių žvėrių trofėjų apžiūros, kvietė sumedžiotus trofėjus pristatyti tame rajone, kur yra žvėris sumedžiotas.

„Manau, kad mažai informacijos turi eilinis medžiotojas, jei ir dabar ateina į draugiją ir prašo pratęsti medžiotojo sąvadą“, – pastabas išsakė A. Glikas.

Visgi pirmininkas pasidžiaugė, kad rajone šiuo metu veikia 22 būreliai ir klubai.

Pernai liepą naujuoju LMŽD pirmininku buvo išrinktas V. Kantauskas. Susitikęs su Šakių, Marijampolės, Vilkaviškio medžiotojų bendruomene jis paminėjo, kad visus susirinkusius vienija miškas ir medžioklės tradicijos. Anot jo, šiandien LMŽD priklauso apie 20 tūkst. narių (47 draugijos). LMŽD duomenimis, mūsų šalyje yra apie 30 tūkst. asmenų, turinčių leidimus laikyti medžioklinius ginklus, vadinasi, ir teisę medžioti. Naujasis pirmininkas užsiminė, kad, nežiūrint į ankstesnę draugijos veiklą, jam tapus pirmininku tenka pradėti naujai kurti ir kai kurias draugijos vertybes.

„Manau, kad draugijoje turėtų būti ne tik medžioklė, trofėjai. Bet turime didžiuotis, kad esame medžiotojai, kad būtume žmonių bendravimo grupe, kad galėtume jaunimui perduoti medžioklės tradicijas“, – kalbėjo naujasis pirmininkas ir pridūrė, kad medžioklė ne tik laisvalaikio praleidimo forma, o gamtos išteklių tvarkymo būdas, t. y. gyvūnų santykio reguliavimas gamtoje.

Jis palietė ir LMŽD administracijos klausimą. Be direktoriaus L. Daukšos, dirba buhalterė ir yra pusė etato biologo-žuvininko, jis norėtų, kad dirbtų ir teisininkas, fotografas. Pats V. Kantautas draugijos pirmininko pareigas atlieka savanoriškais pagrindais. Medžiotojo nario mokestį LMŽD sudaro penki eurai, minėtos 47 draugijos yra savarankiškos.

Šiemet Seime buvo teikiamos Medžioklės įstatymo pataisos, kuriomis būtų buvę suteikta galimybė ir žemės bei miško savininkams dalyvauti medžioklės veikloje. Pasak V. Kantausko, draugija darė žingsnius ir apgynė, jog būtų pasilikta prie ankstesnės tvarkos, kuomet sutartys už plotus būtų pratęsiamos su valstybe, kad nebūtų išardyta esama klubų ir būrelių sistema.

„Mes, medžiotojai, valstybei per metus sumokam 2 mln. 800 tūkst. eurų mokesčių, nuomos sutartimi naudojamės 5 mln. 500 tūkstančių kvadratinių kilometrų medžioklės plotų. Sumedžiojam per metus apie 40 tūkst. žvėrių, už kiekvieną žvėrį mes, medžiotojai, sumokam 70 eurų“, – kalbėjo V. Kantauskas.

Kalbėdamas apie naujosios vadovybės veiklas, jis paminėjo, kad draugija vėl siūlys įstatyme įteisinti ir leisti medžioti su naktiniais taikikliais ir duslintuvais, jau pakeista medžioklės trofėjų vertinimo komisija, pasikviečiant daugiau mokslininkų, planuojama spręsti klausimą dėl bendradarbiavimo su kinologais ir šunų dalyvavimo medžioklėje, plačiau medžioklę reprezentuoti „Tauro ragas“ laidoje ir kita. Naujasis pirmininkas taip pat siūlė, kad medžiojamų gyvūnų apskaitą vykdytų miškininkai, ne patys medžiotojai, diskutuota dėl elektroninio medžioklės lapo įvedimo.

Susitikime dalyvavęs LMŽD direktorius L. Daukša akcentavo, kad draugijos tikslas ir yra formuoti medžioklės politiką, atstovauti medžiotojų interesams. Jis taip pat užsiminė apie keletą numatomų pokyčių: medžioklių dalyvius siūloma įpareigoti apsidrausti medžiotojo civilinės atsakomybės draudimu.

„Šiandien svečiuojamės Šakių draugijoje, pas vienus iš lyderių. Be abejo, didelis yra A. Gliko indėlis respublikinės draugijos tarybos veikloje. Džiaugiuosi Gintauto Liepuonio komunikabilumu“, – pagyrų Šakių medžiotojams negailėjo LMŽD vadovas.

Susitikimo pabaigoje buvo pagerbti ir pasveikinti labiausiai draugijai nusipelnę medžiotojai ir įteikti garbingi apdovanojimai. Tarp pagerbtų bei apdovanotų asmenų buvo ir Šakių MŽD pirmininkas A. Glikas, kuriam už nuopelnus draugijai bei medžioklei buvo įteiktas aukščiausias LMŽD apdovanojimas – Šv. Huberto ordinas. Pastebėtina, kad A.Glikas yra tik dešimtas šio ordino kavalierius Lietuvoje.