Ukrainietė Svitlana jau savaitė darbuojasi grožio salone Šakiuose, sako, kad su klientais bendrauja tiek anglų, tiek rusų kalbomis, savo ateitį žada sieti su Šakiais. D. Pavalkio nuotr.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Praėjus pusantro mėnesio nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios, mūsų rajone laikiną prieglobstį radę karo pabėgėliai jau spėjo įsidarbinti. Kalbintos ukrainietės tvirtino, jog be darbo nenori sėdėti ir pripažįsta: kol kas didžiausia problema ieškant darbo ar jau įsidarbinus – kalba.
Darbo ieškojo pati
Nadeždą sutinkame „Camelia“ vaistinėje. Ji sukasi vaistinės oficinoje, čia dėlioja prekes. Įsikalbam. Jauna moteris pasakoja, kad į Šakius su šeima atvyko kovo 18 d. iš Kyjivo, nors yra gimusi Charkive. Be abejo, prisimena ir karo pradžią jos šalyje.
„Vasario 24 dieną visa Ukraina nubudo pusę penkių ryto nuo sprogimų. Paskambino seserys, kurios gyvena Charkive. Supratau, kad kažkas baisaus vyksta ne tik pas mus. Su vyru auginam tris vaikus, pasidarė baisu dėl vaikų, todėl nutarėm išvykti iš to pragaro. Iš pradžių nuvykom į Lvivą, po to į Lenkiją, iš čia į Lietuvą“, – pasakoja Nadežda ir priduria, kad būtent Šakiuose apsistojo, nes čia gyvena vyro pažįstamas.
Nadežda kasdien triūsia vaistinėje „Camelia“, moteris atskleidė, kad kol kas didžiausia problema – kalba. D. Pavalkio nuotr.
Moteris sako, kad yra įgijusi vaistininkės-kosmetologės specialybę, mokėsi medicinos institute, vėliau farmacijos akademijoje, pastaruoju metu dirbo vaistininke Kyjive. Nadežda kilusi iš medikų šeimos.
„Pradėjau čia darbo ieškoti, nes reikia kažkaip gyventi. Negaliu nieko neveikti. Džiaugiuosi, kad gavau darbą, kol kas dirbu vaistininko asistente. Didžiausia problema – kalba, tačiau mokausi lietuvių kalbos. Pirmą dieną iš viso nieko nesupratau, apie ką žmonės kalbasi, o dabar jau šiek tiek pagaunu mintį“, – šypsosi Nadežda, vaistinėje besidarbuojanti dar tik savaitę.
Nadežda dėkojo ją priėmusiems šakiečiams, pasakojo, kad keturiolikmetė dukra ir septynmečiai dvyniai eina į „Varpo“ mokyklą. Neilgo pokalbio pabaigoje moteris vėl grįžta mintimis į gimtinę.
„Mes labai stipriai mylime savo tėvynę. Nesuprantu, kas davė tokią teisę ją užpulti. Mes palikome tai, ką užgyvenome, atvykome su trimis lagaminais, čia vėl turime pradėti nuo pradžių. Tikiuosi, karas greit pasibaigs. Kol kas negaliu atsakyti, ar mes grįšime... Ar bus, kur grįžti...“ – emocijų neslėpė pašnekovė.
Moterys turi prižiūrėti plaukus
Užsukame ir į Sabrinos Žindžiuvienės grožio studiją „La Beauté“, čia mus pasitinka kirpėja Svitlana. Kol laukia kliento, šnektelim.
Svitlana į Šakius atvyko iš Kyjivo su dviem dukromis prieš daugiau nei mėnesį, apsigyveno pas pažįstamą Duobiškiuose. Svitlanos mama ir vyras karininkas liko Ukrainoje. Kuomet vasario 24 d. jį pakvietė į tarnybą, daugiau jo nematė, tačiau šiuo metu kartą per dieną bendrauja telefonu.
„Prasidėjus karui, tris dienas miegojom su rūbais, nes bet kurią akimirką reikėdavo bėgti slėptis. Nutarėm išvykti. Duobiškiuose gyvena mano pažįstama Aušra, su kuria susipažinom vienoje kelionėje užsienyje. Tuomet negalvojau, kad šios pažinties prireiks tokiam atvejui“, – sako Svitlana, kirpėja dirbanti jau 18 metų.
Iki karo šį darbą moteris dirbo viename Kyjivo grožio salone ir pasakoja, kad Kyjive grožio paslaugų sektoriuje konkurencija gana didelė.
Aušra, pas kurią Svitalana apsigyveno, taip pat dirba grožio paslaugų sektoriuje, padėjo Svitlanai įsidarbinti grožio studijoje „La Beauté“, čia Svitlana darbuojasi vos savaitė. Prisimena ir pirmąjį klientą.
„Susikalbėjom tai anglų, tai rusų kalba. Be to, galima kirpėjui parodyti foto, kokios nori klientas šukuosenos, o aš jau pasistengsiu įgyvendinti kliento norą. Kol kas klientų turiu nedaug, tarp jų buvo ir tėvynainių, kurie apsistoję Šakiuose“, – pasakoja Svitlana.
Teiraujamės apie ukrainiečių moterų plaukų madas. Svitlana sako, kad madinga tai, kas patogu.
„Moterys nešioja daugiau ilgus plaukus ir pripažįsta natūralumą. Pastebėjau, kad mūsų moterys labiau rūpinasi plaukais, jų kokybe“, – šypsosi pašnekovė.
Nors į kliento kėdę apsikirpti nesėdam, Svitlana pabrėžia, kad plaukus reikia prižiūrėti, o nuolat dažant, reikia papildomos priežiūros, išsišakojusius plaukų galiukus reikia gydyti.
Pasiteiravus Svitlanos apie ateitis planus, ji atvirauja, kad planuoja likti gyventi Šakiuose.
Džiaugiasi bet kokiu darbu
Dar viena pažintis su ukrainietėmis mama ir dukra Nele ir Olga kavinės „Svetainė“ virtuvėje. Čia užsukam antradienį, tik akimirką pasilabinam, mat pats darbymetis, moterys padeda ruošti pietus. Mama ir dukra kartu su šeimos nariais (penkios šeimos moterys ir keturi vaikai) atvyko iš Kryvyj Rihas kovo 28 d., Ukrainoje liko jų vyrai. Šiuo metu moterys gyvena Šakių centre.
Mama ir dukra Nelė ir Olga darbuojasi kavinės „Svetainė“ virtuvėje, dėkoja jas įdarbinusiems ir jų gausia šeima besirūpinantiems šakiečiams. D. Pavalkio nuotr.
„Norim padėkoti, kad mus priėmė, visi mums taip padeda“, – kalbėjo Nelė.
Jos dukra taip pat džiaugiasi, kad gavo padirbėti, sako: kito pasirinkimo juk nėra...
„Kai viskas pasibaigs, būtinai važiuosime namo. Visi namo nori“, – tikino Olga ir pridūrė, kad jos vaikai eina į darželį ir mokyklą.
„Vyresnėlė pareiškė, kad namo važiuoti nenori, nori pasilikti čia“, – šypsosi Olga.
„Moterims reikalingas darbas. Ukrainiečiai atvyko į mūsų rajoną, čia apsigyveno, todėl ir dalinamės tuo, kuo galim, priėmėm dirbti. Prieš Verbų sekmadienį ši didelė devynių asmenų šeima mielai prisijungė ir rišo verbas“, – sako Šakių parapijos globos ir užimtumo centro vadovė Vilija Matulaitienė.
Pasiūlymų yra
Užimtumo tarnybos Šakių skyriaus vedėja Aldona Stasiulienė pasidžiaugė, kad pirmieji geranoriškai atsiliepė ir per Užimtumo tarnybą ukrainietes įdarbino „Svetainė“, „Gulbelė“. Nuo pirmadienio Gelgaudiškio mokykloje viena moteris pradėjo dirbti mokytojos padėjėja.
„Skambinu kiekvienam darbdaviui ir tariuosi, prašau, kad įdarbintų. Kalbėjau su baldų įmonės „Lauksva“ direktore, planuoja porą žmonių įdarbinti. Šia savaitę Laukaičio ūkyje dvi moterys įsidarbino, Kiduliuose apsigyvenusios moterys įsidarbino Jurbarke. Nuo gegužės 1d. kavinėje „Vakarų užuovėja“ turėtų pradėti dirbti viena ukrainietė“, – pasakojo A. Stasiulienė.
Anot jos, šiuo metu Užimtumo tarnyboje registruoti 32 bedarbiai (karo pabėgėliai iš Ukrainos), įdarbinta 10 asmenų, iš jų keturi asmenys nukreipti į aktyvias darbo rinkos politikos priemones įdarbinimą subsidijuojant.
Anot A. Stasiulienės, tai tik statistika tų asmenų, kurie registravosi Užimtumo tarnyboje. Dalis pabėgėlių darbo ieškosi patys.
„Vasario 24 dieną visa Ukraina nubudo pusę penkių ryto nuo sprogimų. Paskambino seserys, kurios gyvena Charkive. Supratau, kad kažkas baisaus vyksta ne tik pas mus. Su vyru auginam tris vaikus, pasidarė baisu dėl vaikų, todėl nutarėm išvykti iš to pragaro. Iš pradžių nuvykom į Lvivą, po to į Lenkiją, iš čia į Lietuvą“, – pasakoja Nadežda ir priduria, kad būtent Šakiuose apsistojo, nes čia gyvena vyro pažįstamas.
Nadežda kasdien triūsia vaistinėje „Camelia“, moteris atskleidė, kad kol kas didžiausia problema – kalba. D. Pavalkio nuotr.
Moteris sako, kad yra įgijusi vaistininkės-kosmetologės specialybę, mokėsi medicinos institute, vėliau farmacijos akademijoje, pastaruoju metu dirbo vaistininke Kyjive. Nadežda kilusi iš medikų šeimos.
„Pradėjau čia darbo ieškoti, nes reikia kažkaip gyventi. Negaliu nieko neveikti. Džiaugiuosi, kad gavau darbą, kol kas dirbu vaistininko asistente. Didžiausia problema – kalba, tačiau mokausi lietuvių kalbos. Pirmą dieną iš viso nieko nesupratau, apie ką žmonės kalbasi, o dabar jau šiek tiek pagaunu mintį“, – šypsosi Nadežda, vaistinėje besidarbuojanti dar tik savaitę.
Nadežda dėkojo ją priėmusiems šakiečiams, pasakojo, kad keturiolikmetė dukra ir septynmečiai dvyniai eina į „Varpo“ mokyklą. Neilgo pokalbio pabaigoje moteris vėl grįžta mintimis į gimtinę.
„Mes labai stipriai mylime savo tėvynę. Nesuprantu, kas davė tokią teisę ją užpulti. Mes palikome tai, ką užgyvenome, atvykome su trimis lagaminais, čia vėl turime pradėti nuo pradžių. Tikiuosi, karas greit pasibaigs. Kol kas negaliu atsakyti, ar mes grįšime... Ar bus, kur grįžti...“ – emocijų neslėpė pašnekovė.
Moterys turi prižiūrėti plaukus
Užsukame ir į Sabrinos Žindžiuvienės grožio studiją „La Beauté“, čia mus pasitinka kirpėja Svitlana. Kol laukia kliento, šnektelim.
Svitlana į Šakius atvyko iš Kyjivo su dviem dukromis prieš daugiau nei mėnesį, apsigyveno pas pažįstamą Duobiškiuose. Svitlanos mama ir vyras karininkas liko Ukrainoje. Kuomet vasario 24 d. jį pakvietė į tarnybą, daugiau jo nematė, tačiau šiuo metu kartą per dieną bendrauja telefonu.
„Prasidėjus karui, tris dienas miegojom su rūbais, nes bet kurią akimirką reikėdavo bėgti slėptis. Nutarėm išvykti. Duobiškiuose gyvena mano pažįstama Aušra, su kuria susipažinom vienoje kelionėje užsienyje. Tuomet negalvojau, kad šios pažinties prireiks tokiam atvejui“, – sako Svitlana, kirpėja dirbanti jau 18 metų.
Iki karo šį darbą moteris dirbo viename Kyjivo grožio salone ir pasakoja, kad Kyjive grožio paslaugų sektoriuje konkurencija gana didelė.
Aušra, pas kurią Svitalana apsigyveno, taip pat dirba grožio paslaugų sektoriuje, padėjo Svitlanai įsidarbinti grožio studijoje „La Beauté“, čia Svitlana darbuojasi vos savaitė. Prisimena ir pirmąjį klientą.
„Susikalbėjom tai anglų, tai rusų kalba. Be to, galima kirpėjui parodyti foto, kokios nori klientas šukuosenos, o aš jau pasistengsiu įgyvendinti kliento norą. Kol kas klientų turiu nedaug, tarp jų buvo ir tėvynainių, kurie apsistoję Šakiuose“, – pasakoja Svitlana.
Teiraujamės apie ukrainiečių moterų plaukų madas. Svitlana sako, kad madinga tai, kas patogu.
„Moterys nešioja daugiau ilgus plaukus ir pripažįsta natūralumą. Pastebėjau, kad mūsų moterys labiau rūpinasi plaukais, jų kokybe“, – šypsosi pašnekovė.
Nors į kliento kėdę apsikirpti nesėdam, Svitlana pabrėžia, kad plaukus reikia prižiūrėti, o nuolat dažant, reikia papildomos priežiūros, išsišakojusius plaukų galiukus reikia gydyti.
Pasiteiravus Svitlanos apie ateitis planus, ji atvirauja, kad planuoja likti gyventi Šakiuose.
Džiaugiasi bet kokiu darbu
Dar viena pažintis su ukrainietėmis mama ir dukra Nele ir Olga kavinės „Svetainė“ virtuvėje. Čia užsukam antradienį, tik akimirką pasilabinam, mat pats darbymetis, moterys padeda ruošti pietus. Mama ir dukra kartu su šeimos nariais (penkios šeimos moterys ir keturi vaikai) atvyko iš Kryvyj Rihas kovo 28 d., Ukrainoje liko jų vyrai. Šiuo metu moterys gyvena Šakių centre.
Mama ir dukra Nelė ir Olga darbuojasi kavinės „Svetainė“ virtuvėje, dėkoja jas įdarbinusiems ir jų gausia šeima besirūpinantiems šakiečiams. D. Pavalkio nuotr.
„Norim padėkoti, kad mus priėmė, visi mums taip padeda“, – kalbėjo Nelė.
Jos dukra taip pat džiaugiasi, kad gavo padirbėti, sako: kito pasirinkimo juk nėra...
„Kai viskas pasibaigs, būtinai važiuosime namo. Visi namo nori“, – tikino Olga ir pridūrė, kad jos vaikai eina į darželį ir mokyklą.
„Vyresnėlė pareiškė, kad namo važiuoti nenori, nori pasilikti čia“, – šypsosi Olga.
„Moterims reikalingas darbas. Ukrainiečiai atvyko į mūsų rajoną, čia apsigyveno, todėl ir dalinamės tuo, kuo galim, priėmėm dirbti. Prieš Verbų sekmadienį ši didelė devynių asmenų šeima mielai prisijungė ir rišo verbas“, – sako Šakių parapijos globos ir užimtumo centro vadovė Vilija Matulaitienė.
Pasiūlymų yra
Užimtumo tarnybos Šakių skyriaus vedėja Aldona Stasiulienė pasidžiaugė, kad pirmieji geranoriškai atsiliepė ir per Užimtumo tarnybą ukrainietes įdarbino „Svetainė“, „Gulbelė“. Nuo pirmadienio Gelgaudiškio mokykloje viena moteris pradėjo dirbti mokytojos padėjėja.
„Skambinu kiekvienam darbdaviui ir tariuosi, prašau, kad įdarbintų. Kalbėjau su baldų įmonės „Lauksva“ direktore, planuoja porą žmonių įdarbinti. Šia savaitę Laukaičio ūkyje dvi moterys įsidarbino, Kiduliuose apsigyvenusios moterys įsidarbino Jurbarke. Nuo gegužės 1d. kavinėje „Vakarų užuovėja“ turėtų pradėti dirbti viena ukrainietė“, – pasakojo A. Stasiulienė.
Anot jos, šiuo metu Užimtumo tarnyboje registruoti 32 bedarbiai (karo pabėgėliai iš Ukrainos), įdarbinta 10 asmenų, iš jų keturi asmenys nukreipti į aktyvias darbo rinkos politikos priemones įdarbinimą subsidijuojant.
Anot A. Stasiulienės, tai tik statistika tų asmenų, kurie registravosi Užimtumo tarnyboje. Dalis pabėgėlių darbo ieškosi patys.
Česlovas iš Gelgaudiškio:
