Lietuvoje nuvilnijo nacionalinė iniciatyva – Nacionalinis miškasodis, prie kurio jungėsi ir mūsų rajono miškininkai bei gamtos mylėtojai. Šilagirio girininkijoje rajono miškininkų ir talkininkų buvo išsodintas Lekėčių vardas ir herbo kontūrai, miškasodis vyko ir Baltkojų girininkijoje, čia oš eglės.

Nacionalinis miškasodis, kurio akcentas – naujai įveisiami miškai, vyko visuose 26 Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose ir aprėpė visas savivaldybes. Tai kelių dešimčių metų tradicija, suburianti į miško sodinimo talką įvairiausių profesijų atstovus bei įvairaus amžiaus žmones, kurių bendras siekis – padidinti Lietuvos miškingumą.

Šiųmetis Šakių regioninio padalinio darbuotojų sumanymas – įprasminti buvusį Lekėčių medelyną – išsodinti iš medžių Lekėčių vardą. Tad praėjusio šeštadienio rytą visi talkininkai rinkosi Šilagirio girininkijoje, o nuo pat ryto pliaupiantis lietus neišbaidė ištikimiausių gamtos mylėtojų. Tarp jų ir Šakių „Varpo“ mokyklos mokytoja Almutė Ščajevienė, į miškasodį atvykusi su 15 moksleivių. Atvyksta kasmet, tik per pandemiją nedalyvavo.

„Jungiamės prie akcijos todėl, nes mums rūpi miškai. Asmeniškai su šeima miške praleidžiam daug laiko: uogaujam, grybaujam. Mano tų medžių pasodinta jau daug“, – nedaugžodžiavo A. Ščajevienė.

Miško sodinimo talkininkus pasveikino ir Šakių regioninio padalinio vadovas Povilas Steponavičius.

„Esame buvusio Lekėčių medelyno teritorijoje. Medelyną dėl reorganizacijos teko uždaryti. Buvusio padalinio – Lekėčių medelyno garbei nutarėme išsodinti Lekėčių vardą. Kad užrašas LEKĖČIAI matytųsi ir žiūrint iš aukštai, ir visi žinotų, kur yra Lekėčiai. Sodinsime užrašą iš pušies, o foną padarysime iš maumedžio“, – paaiškino P. Steponavičius.

Vėliau padalinio vyriausiasis miškininkas Simonas Šilingas pakvietė miškasodžio dalyvius pasidalinti poromis, išsitraukti raides, kurių sektoriuose ir sodino medžius.

Jau gerokai po dešimtos, o miškasodžio dalyviai vis dar dairosi į dangų laukdami, kad nustotų lyti. Tačiau nesulaukę pragiedrulių, patraukė iki netoliese esančio 3,5 ha lauko. Čia miškasodžio dalyviams Šilagirio girininkijos girininkas Gintautas Juškaitis pravedė instruktažą, parodė, kaip taisyklingai sodinti pušis, kad neišklystų iš subraižytų raidžių kontūrų. Naujam miškui įveisti skirtas laukas driekiasi apie 300 metrų, visai palei kelią Šakiai–Kaunas.

Nieko nelaukę, talkininkai čiumpa po sodiklį, kibirą su pušies sodinukais ir rikiuojasi į naujai suvagotas vagas. Užkalbinta mokytoja Dalė Pupiuvienė sako, jog gyvena greta Šilagirio girininkijos.

„Kaipgi neprisijungsi, kai kaimynystėje tokia graži akcija. Jau privalu. Oras nebaugina, medžių esu pasodinusi tik savo namų erdvėje“, – sako D. Pupiuvienė.

Tarp talkininkų ir dar viena lekėtiškė Agnė Stanislovaitytė, ji tvirtino, kad jai svarbu Lekėčių kraštas, svarbi žaliuojanti Lietuva.

Pakalbinta keturių jaunų žmonių kompanija teigė, jog atvyko iš Kauno.

„Mes turim mažylį, kadangi sunaudojam labai daug pampersų, padarėm gamtai daug žalos šiais metais, tai sakom – reikia atitaisyti padėtį ir važiuoti sodinti medelių. Tuomet pakvietėm ir draugus Gabrielę ir Vilių. Kartu su mumis atvyko ir mano vyras, amerikietis Joe, kuriam šiek tiek atrodo šlapia, bet nuotaika gera. Deja, nedaug esam medžių pasodinę“, – įspūdžiais dalinosi kaunietė Kristina.

Nors lietus ir toliau merkė, bet sutiktas šakietis Raimondas Januševičius tvirtino, jog tai jo nesustabdė.

„Nėra blogo oro, jei pasirenki tinkamą aprangą, – sako R. Januševičius. – Dalyvauju jau trečioje girininkijos organizuojamoje akcijoje. Tikrai nemažai esu per gyvenimą medžių pasodinęs. Ir ąžuolą esu namuose pasodinęs, kurį parsivežiau iš Švedijos. Miškas, ypač karantino laikotarpiu, virto mūsų šeimos pasivaikščiojimo vieta.“

Kalbantis su Šakių regioninio padalinio vadovu P. Steponavičiumi, šis paminėjo, kad iš viso numatoma pasodinti 12 tūkst. pušų ir maumedžio sodinukų. Aišku, jeigu leis oro sąlygos, jei ne – miškininkams teks patiems pabaigti įgyvendinti idėją. Anot P. Steponavičiaus, iš vienos pusės lietus yra gerai – medžių sodinukai tikrai prigis. Teiraujamės, kodėl pasirinkta sodinti pušis.

„Čia žemė daugiau pušiai sodinti tinkama. Pušis – visada visžalė. Tad užrašas LEKĖČIAI turėtų ištisus metus, žvelgiant iš viršaus, žaliuoti, ypač rudenį geltonuojančio maumedžių fone“, – įsitikinęs P. Steponavičius.  

Lekėčiuose miškasodis vyko geras dvi valandas, vėliau miškininkai talkininkus vaišino sriuba, kibinais.

Miškasodyje dalyvavo ir Gotlybiškių bendruomenė.  Kaip pasakojo Baltkojų girininkijos girininkas Robertas Valaitis, kartu su bendruomene Žalgirio miške buvo pasodinta 1 tūkst. 100 eglaičių. Lietus ir čia talkininkų neišgąsdino, užsibrėžtas tikslas buvo įgyvendintas. Žalgirio miške oš eglės.

Balandžio 23 d. vykusi Nacionalinio miškasodžio akcija išties sutelkė gamtos mylėtojus: Lietuvos miškuose pasodinta 2 mln. naujų medžių, per vieną dieną Lietuvoje papildomai užsodinta net 748 ha miško.

Nacionalinis miškasodis šį kartą vyko lygiagrečiai su kita gyventojams jau gerai pažįstama iniciatyva – akcija „Darom“, kuria siekiama apvalyti gamtą nuo šiukšlių.