Antradienį Kudirkos Naumiesčio seniūnija sulaukė išskirtinių svečių – čia apsilankė „Central News Agency“ korespondentė Chen Yun-yu ir ją atlydėjęs Rytų Europos studijų centro Kinijos tyrimų programos ekspertas Raigirdas Boruta. Kudirkos Naumiestis taivanietės dėmesį patraukė neatsitiktinai – šiuo metu Chen Yun-yu atlieka žurnalistinį tyrimą, kurio tikslas – išsiaiškinti, kokios nuotaikos vyrauja pasienyje su Rusija esančiuose Lietuvos miesteliuose.

„Taivano susidomėjimas Lietuva stipriai išaugęs, nes apie mūsų šalį taivaniečiai beveik nieko nežino. Juos ypač domina Lietuvos geografinė padėtis – gyvename šalia Rusijos autoritarinio režimo, nuolatinėje įtampoje. Taivaniečiai šioje situacijoje mato patys save – jie gyvena šalia Kinijos, kuri nuo senų laikų sako, kad Taivanas yra jos dalis. Tik ten viskas dar baisiau atrodo, nes labai dažnai Taivano oro erdvėje skraido kariniai lėktuvai. Taivaniečiams smalsu, kaip viskas klostosi pas mus“, – kalbėjo R. Boruta.

Maršrutu Kybartai–Kudirkos Naumiestis–Vištytis keliavusi korespondentė į mūsų rajoną atvyko kiek nusivylusi, mat Kybartuose vietiniai savo mintimis sutiko dalintis tik su sąlyga, jog liks už objektyvo. Visgi svečius šiltai priėmęs Kudirkos Naumiesčio seniūnas Edvardas Belevičius situaciją ištaisė – kraštietis nepabūgo stotis prieš kamerą ir atsakyti į viešniai rūpimus klausimus.  

Laisvai rusiškai kalbanti Chen Yun-yu seniūno teiravosi apie Kaliningrado srities istoriją, naumiestiečių ir kaimynų santykius, gyvenimo realijų pokytį po lemtingosios vasario 24-osios. Taivanietę domino žmonių nuotaikos, tranzito suvaržymo padariniai, vietinių požiūris į Rusiją bei Kudirkos Naumiestyje prieglobstį radusių ukrainiečių padėtis.

Pasibaigus pokalbiui kompanija patraukė prie Širvintos upės tilto, kurio viduryje stūksanti užtvara skiria Lietuvos ir Rusijos teritorijas. Čia Chen Yun-yu fiksavo videoreportažui reikalingus vaizdus, klausėsi E. Belevičiaus pasakojimų apie nuo žemės paviršiaus nušluotą Širvintos miestą. Tuomet svečiai apžiūrėjo kudirkos Naumiesčio bažnyčią bei lankėsi Vinco Kudirkos muziejuje.

Po jaukaus pokalbio seniūnijoje svečiai patraukė apžiūrėti Kudirkos Naumiesčio – Chen Yun-yu gyrė miestelio kraštovaizdį, stebėjosi provincijos ramybe ir tyla. D. Pavalkio nuotr.

Chen Yun-yu šis vizitas mūsų šalyje jau trečias, tačiau anksčiau žurnalistė svečiuodavosi tik sostinėje. Pasak jos, išvyka į regionus atvėrė visai kitokį Lietuvos vaizdą.

„Man reikia šiek tiek daugiau laiko tam, kad pajusčiau tikrąją atmosferą. Tačiau pirmieji įspūdžiai pozityvūs – oras labai švarus, akis džiugina gražus kraštovaizdis. Visgi  keista, kad čia tiek mažai žmonių, gal šiek tiek per tylu“, –  pasakojo Taivano pilietė.

Moterį stebino ir tai, jog šalia agresorės gyvenantys lietuviai į pavojų žiūri labai ramiai – ji manė, kad žmonės bus kur kas labiau išsigandę, išreikš lūkesčius, kokių veiksmų turėtų imtis Vyriausybė, siekdama sustiprinti jų saugumą. Visgi atrodo, jog pasienyje gyvenantys tautiečiai dėl nedraugiškai nusiteikusios kaimynės per daug nesijaudina.

Chen Yun-yu į Rusiją dėmesį atkreipė dar jaunystėje – Taivane užaugusi mergina nusprendė studijuoti Maskvoje, čia ji dvejus metus mokėsi Rusijos istorijos. Moteris juokavo, jog daugeliui aplinkinių toks susidomėjimas ne pačia patraukliausia šalimi atrodo keistas, o jo priežasties lig šiol nežino ir ji pati. Nors su Rusijos istorijos mokslu taivanietė jau seniai nebeturi nieko bendro, tačiau šios šalies realijos iš žurnalistės tyrimų lauko niekur nedingo, o ilgainiui ji ėmė domėtis ir Baltijos valstybėmis.

Šiuo metu Londone gyvenanti Chen Yun-yu akylai stebi Lietuvos poziciją Taivano klausimu, šia tema publikuoja straipsnius „Central News Agency“ žiniasklaidos portale.

„Lietuviai malonūs žmonės. Džiaugiuosi, kad politikai sutinka kalbėtis ir nori padėti, į klausimus atsako greitai, visada suteikia reikiamos informacijos“, –  tautiečius gyrė aukščiausius mūsų šalies vadovus kalbinusi Chen Yun-yu.

Na, o ar pavyks naujasis Chen Yun-yu tyrimas, parodys laikas. Jei viskas susiklostys gerai, pasienyje gyvenančių žmonių pasakojimai nuguls į žurnalistės parengtą straipsnį, dalis užfiksuotų vaizdų ir pokalbių atsidurs videoreportaže. Tad tikėtina, kad netrukus tarptautinėje žiniasklaidoje figūruos ir Kudirkos Naumiesčio pavadinimas.