Nušvito Plieniškių koplyčia: remontui pinigus skyrė geradariai

plieniskiu koplycia atnaujinta
Iš vietos gyventojų, kitų geradarių dėka surinktų lėšų ne tik perdažytas Plieniškių koplyčios fasadas, bet sutvarkyti pastato pamatai, naujomis spalvomis nušvito ir koplyčios vidus. L. Poškevičiūtės nuotr.

Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Praėjusį sekmadienį tikintieji rinkosi melstis į atsinaujinusią Plieniškių koplyčią (Šakių sen.). Girėniškės Antaninos Martinaitienės, vietos bendruomenės bei geradarių dėka perdažyta ne tik koplyčios išorė, naujomis spalvomis nušvito ir jos vidus. Klebonas Vytautas Antanas Matusevičius už tai dėkojo geradariams.

„Meldžiuosi šiose Mišiose už visus, kurie prisidėjo darbu, pinigine auka, kad ši koplytėlė galėtų išlaikyti dabartinį pavidalą, išvaizdą. Meldžiuosi už geradarę Antaniną ir kitus, kurie prisidėjote savo pagalba, organizaciniu indėliu. Meldžiu, kad viešpats Dievas jus laimintų ir globotų“, – kalbėjo Mišias aukojantis ir šią koplyčią aptarnaujantis Šakių šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas vicedekanas Vytautas Antanas Matusevičius.

Priminsime, kad dar pavasarį girėniškė Antanina Martinaitienė ėmėsi iniciatyvios ir vietos bendruomenei pasiūlė –  koplytėlę pagaliau imti ir paremontuoti. Vietos žmonės, kraštiečiai aukojo,  kiek kas galėjo. Ne kartą buvo rinktasi, tartasi, kaip, ką, kas galėtų suremontuoti koplytėlę. Buvo numatyti būtiniausi darbai – pastato pamatų sutvarkymas bei pačios koplytėlės perdažymas.

Sekmadienį dar prieš Mišias parapijiečiai džiaugėsi, aptarinėjo koplyčios remontus. Darbų išties atlikta nemažai. Svarbiausia, sutvarkyti pastato pamatai: pakeista sutrūnijusi mediena, plytos, aplink koplyčią, palei pamatą, tvarkingai išklota akmenukų juosta. Koplytėlė perdažyta smėlio spalva.

„Šiandien galime tik lenkti galvą prieš žmogų, kuris ėmėsi koplyčios tvarkymo darbų. Be abejo, dėkoju ir bendruomenės žmonėms, kurie aukojo lėšas koplyčios sutvarkymui“, – sakė Ritinių bendruomenės centro pirmininkė Rita Rakauskienė.

Sekmadienį ir mes praveriame Plieniškių koplyčios duris. Padvelkė medžiu, dažais ir ramybe. Į akis krenta autentiškos rąstų sienos, naujai perdažytos koplyčios grindys, klausyklos, altorius.

Pakalbinta koplyčią ėmusis tvarkyti A. Martinaitienė neslėpė: praėjo nemažai laiko, kad Plieniškių koplytėlė nušvistų naujomis spalvomis.

„Pradėjom prieš Velykas, o paskutinius darbus baigėm visai neseniai“, – emocijų neslėpė moteris.

Ji pasidžiaugė šios bendruomenės tikinčiųjų gražiu prisidėjimu lėšomis prie koplyčios remonto, tačiau atviravo, kad į kvietimą suremontuoti Plieniškių koplyčią atsiliepė ir daugiau geradarių iš viso rajono, jos artimųjų, o trūkstamas lėšas už atliktus remonto darbus pridėjo ir Šakių parapija.

„Koplyčios remonto darbams atlikti, neatsiradus vietinių, visgi samdėm tą darbą išmanančius žmones. Papuolė kruopščiai, tvarkingai, sąžiningai dirbantys vyrai. Be abejo, atlikti darbai, medžiagos atsiėjo nemažai. Nors iš pradžių ir sulaukiau vietos bendruomenės šiokio tokio negatyvaus požiūrio į mano iniciatyvą suremontuoti koplyčią, bet viską dariau iš širdies“, – kalbėjo A. Martinaitienė.

Plieniškių kapinėse koplyčia pastatyta XIX a. Aplink ją yra įsikūrusios pirmosios Šakių miesto krikščionių kapinės, kuriose buvo laidojami šakiečiai, išpažįstantys Romos katalikų tikėjimą. Šakiuose kapines turėjo tik žydai ir liuteronai. Krikščionys buvo laidojami čia, 5 km už miesto esančiose Plieniškių kapinaitėse. Velionį į kapines veždavo arkliais traukiamu vežimu, kurį lydėdavo būgnininkai. Ritmingas būgnų mušimas girdėdavosi toli, todėl apylinkėse visi žinodavo, kad vyksta laidotuvės.

Plieniškių kapinių koplyčios sieną puošianti koplytėlė (autorius Zigmas Sederevičius, 1988 m.) šiuo metu taip pat yra atnaujinama ir netrukus grįš į ankstesnę vietą.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar dabartinė socialinė politika skatina žmones dirbti?

klausimelis 06 02Česlovas iš Gelgaudiškio:

Gal viskas čia gerai. Blogai tikrai nėra. Ar žmogus renkasi darbą, ar socialinę pašalpą, priklauso nuo jo paties požiūrio į viską. Nemanau, kad pašalpų mažinimas paskatintų žmones labiau rinktis darbą. Čia kai kurių žmonių jau toks gyvenimo būdas. Taip žmonės yra pripratę. Mano aplinkoje nėra gyvenančių iš pašalpų. Aš pats dirbu. Dirbu nuo vaikystės. Apie jokias pašalpas negalvoju.

klausimelis 06 02 2

Einaras iš Gelgaudiškio:

Nemanau, kad nenoras dirbti susijęs su pašalpomis. Neįsivaizduoju, kaip iš pašalpos iš viso galima išgyventi. Pašalpa nedidelė, vos ant maisto užtenka. Jas didinti reikėtų. Kaip užnorinti žmogų dirbt? Čia jau nuo žmogaus požiūrio, iniciatyvos priklauso. Pažįstu tokių nemotyvuotų žmonių. Jei žmogus pabando dirbti, nepasiseka, tuomet rankas nuleidžia. Užsisėdėjusiems, nesugebantiems bendrame kolektyve dirbti, bendrauti, ypač sunku rasti darbą. O ir atlyginimai rajone yra maži. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3