Lapkričio pirmosiomis dienomis lankėme artimųjų kapus, tačiau šakietei Marytei Baukuvienei kiekvienas vyro kapo aplankymas Šakių kapinėse – didelis galvos skausmas. Pasak moters, nuo greta augančių dviejų drebulių kone ištisus metus kapas teršiamas – tai paukščių išmatomis pavasarį ir vasarą, tai lapais ir lūžtančiomis šakomis rudenį. Šakių seniūnas Dalius Jasevičius tikina, kad nėra reikalo šalinti sveikus medžius.

Su M. Baukuviene susitinkame paskutinėmis spalio dienomis Šakių kapinėse. Jos artimųjų kapas kapinių pakraštyje, ties J. Giros ir Birutės gatvių sankirta. Išties, visai prie kapinių tvoros žaliuoja dvi drebulės, o greta Marytės vyro kapas. Senjorė pirmiausiai pasakoja, kad pavasarį medžiuose peri paukščiai, kurie taip pat teršia kapavietę.

„Tai, žinokit, šūdas prie šūdo buvo. Visas paminklas apdergtas. Pavasarį, kai žydi tos drebulės, tai visas kapas žiedais kaip kirminais apkritęs ir dar žiedų lukštais“, – sako moteris.

Anot šakietės, prieš pusantrų metų ji kreipėsi ir į miesto seniūną, tai šis atsakęs, kad „tokios gražios drebulaitės, kaip jas pjauti“ ir pagenėjo tik medžių šakas.

„Medžio šaknys iškilusios į viršų. Aš noriu apie kapą dėti trinkeles, tačiau pažiūrėję kapavietes tvarkantys vyrai tikina, kad per medžio šaknis trinkelių kloti neina, o kirsti medžio šaknų taip pat nenori, – toliau medžių sukeltas problemas vardija šakietė. – Ir kapavietėje jei ką pasodinu, niekas neauga per medžių šaknis. Pavasarį visą maišą šaknų iškasiau, kai reikėjo gėles sodinti.“

M. Baukuvienė sako, kad nuo drebulių teršiamos apie dešimt kapaviečių, anot jos, visi kapavietes prižiūrintys pyksta, nes žmonės atvažiuoja, nusigrėbia lapus ir šakas, kitą dieną – vėl tas pats vaizdas.

„Už kapinių tvoros paklojo naują šaligatvį ir tas visas apterštas. Galėtų augti tie medžiai, jei nešiukšlintų“, – sako moteris.

Besišnekučiuojant su M. Baukuviene, ateina ir kapinių prižiūrėtojas Romualdas Gaidys. Vyriškis tikina, kad situaciją seniūnija žino, nes kapavietes prižiūrintys asmenys net raštu yra kreipęsi dėl drebulių pašalinimo. M. Baukuvienė rodo kapinių prižiūrėtojui pačios sugrėbtų medžių šakų krūvelę ir priduria, kad jas sugrėbusi vos prieš dvi dienas ir vėl visas kapas nuklotas naujomis, o šiukšles ji, garbaus amžiaus moteris, turi išnešti per visas kapines.

„Atsiųsiu žmogų ir aplink drebules šakas nugrėbsim, nuvalysim. Kasdien grėbti šakas ir lapus, tai tiek žmonių neturim“, – pažadėjo senjorei pagelbėti kapinių prižiūrėtojas.

Pasiteiravus Šakių seniūno D. Jasevičiaus apie šakietės nusiskundimą dėl medžių, seniūnas pirmiausiai paminėjo, kad ir anksčiau minėta moteris yra kreipusis ir prašiusi drebules nupjauti. Seniūnas patikino, kad minėtos drebulės tikrai nebus šalinamos.

„Nėra priežasties pjauti medį, jeigu krenta lapai. Kiek yra rajone kapinių, kuriose auga medžiai, o tarp jų kapai. Ką ten tiems žmonėms daryti? Tai pas mus du medžiai kapinių pakraštyje stovi ir tai mes turim juos nupjauti? Vien tam, kad lapai krenta? Tai dar neperaugusios drebulės. Ir daugiau kapinėse yra medžių, tai imam ir pjaunam visus iš eilės? O po to dejuoja žmonės, kodėl medžius pjaunam, – kalbėjo seniūnas. – O lapus mieste visą rudenį grėbiam ir nesakom, kad reikia visus medžius išpjauti. Kas per nesąmonės: medį reikia nupjauti, kad lapai krenta?!“

Lietuvoje istoriškai nei kapinės, nei bažnyčių šventoriai be medžių buvo neįsivaizduojami. Niekas jų nekirsdavo vien dėl to, kad lapų grėbti nereikėtų. Mirusiesiems kapus irgi parinkdavo po medžiais, ne plyname lauke. Buvo tikėta, kad kapų medį nukirtusio žmogaus laukia nelaimė. Tačiau pastarųjų metų tendencija kitokia – kilo mada išpjauti medžius, apnuoginti kapines ir šventorius. Rengiant straipsnį teko perskaityti tokią mintį, kad senosios jaukios, medžiais apaugusios kapinės šiandien pavirtę betoninių blokų sklypais.