Po gana ilgokos pertraukos pribrendus reikalui pasikalbėti apie žemės mokestį, pirmadienį į posėdį rinkosi Trišalė verslo taryba. Posėdžio dalyviai bandė svarstyti, koks gi turėtų būti mokesčio dydis, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika. Tačiau kiek tai įmanoma, jau kitas klausimas, mat žemdirbių atstovai sako, kad šiuo metu pagrindinė strategija – išgyventi.

Kaip susitikimo pradžioje informavo meras Edgaras Pilypaitis bei Biudžeto, turto ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė, nuo 2023 m. gerokai keičiasi žemės vertės, kurios kai kuriose teritorijose išauga net du ar tris kartus. Labiausiai didėja žemės ūkio paskirties žemės vertės, tačiau jos irgi keičiasi gana nevienodai, priklausomai nuo teritorijų ir sklypų. Pavyzdžiui, labiausiai, net 260 proc., išauga žemės vertės Lekėčiuose, štai Žvirgždaičių sen. vertės kyla du kartus, Šakių sen. panašiai.

Kaip žinia, žemės mokestis yra antras po Gyventojų pajamų mokesčio, iš ko susideda biudžeto pajamos. Rajone žemės ūkio paskirties žemės yra apie 90 tūkst. ha.

„Šiais metais šio mokesčio priskaičiuota 930 tūkst. 800 eurų. Nieko nekeičiant šio mokesčio suma 2023m. turėtų būti 1 mln. 700 tūkst.“, – teigė E. Grigaitienė, paskaičiavusi, kad šiuo metu mokestis už 1 ha žemės ūkio paskirties žemės vidutiniškai yra 10,4 euro, tad pasikeitus vertėms siektų bemaž 20 eurų.

Šis tarifas, kuris gali būti nuo 0,01 iki 4 proc., yra išskirtinai tarybos kompetencija. Mūsų savivaldybėje šiuo metu žemės ūkio paskirties žemei tarifas yra 0,85 proc., tačiau valdžios atstovai atkreipė dėmesį ir į tai, kad dalis lėšų kasmet nukreipiama žvyruotų kelių priežiūrai, prisidedama ir prie melioracijos projektų įgyvendinimo.

„Pasikeitus žemės vertėms prie 0,85 tarifo kai kurios vertės šokteltų du kartus, tad turime susitarti, koks mokesčio mokančiojo ir jo panaudojančio ir tvarkančio santykis. Ką mes susitariame ir ką už tuos mokesčius norime padaryti. Ne naujiena, kad viskas brangsta“, – kalbėjo E. Pilypaitis ir atkreipė dėmesį, kad tarybai palikta galimybė kitų metų žemės mokesčio tarifą tikslinti iki gruodžio 1 d., tad ir sušauktas Trišalės verslo tarybos susitikimas pasitarti, tada klausimas persikeltų į komitetų posėdžius ir jau šio mėnesio pabaigoje galėtų būti priimtas sprendimas.

Visgi žemdirbiai, kuriuos mokestis liestų labiausiai, į bet kokius pokyčius reaguoja jautriai. Pasak Plokščių ŽŪB vadovo Martyno Miliūno, situacija žemės ūkyje karo bei energetikos kainų šuolio kontekste išties įtempta. Jis ant stalo kloja savo bendrovės trąšų, elektros, darbo užmokesčio trejų metų pokyčius ir vardija, kad kai kurios sąnaudos didėjo triskart ar net dar daugiau, o produkcija daugiausiai brango iki 50 proc.

„Kaip žmogus be maisto, taip augalų be trąšų neužauginsi. Kainos irgi tik vidurkinės, vien trąšos tris su puse karto brango, degalai du kartai, sąnaudos padidėjo ir norint išlaikyti darbuotojus“, – kalbėjo M. Miliūnas, pabrėžęs, kad derliaus kaina rinkoje niekaip nepadengia sąnaudų ir, jo skaičiavimais, net 400 eurų už kviečių toną dar neatneštų pliuso. Galbūt mažesniems ūkiams ši kaina ir gera, svarstė jis, bet kai susiskaičiuoji buhalteriškai, kiek įdedi, tai niekaip nesusibalansuoja.

„Gyvename iš ankstesnių metų santaupų, tad labai reiktų atsižvelgti dėl to žemės mokesčio, nes turime ir nuomininkus, kurie prašys tą padidėjimą pakompensuoti“, – teigė Plokščių ŽŪB vadovas, kuriam sutartinai pritarė ir Trišalei tarybai priklausantis ūkininkas Ramūnas Kaunas bei žemdirbių atstovas, šiuo metu Trišalės tarybos vadovas Rimantas Valiukas.

Anot M. Miliūno, šiuo metu strategija vienintelė ir pagrindinė – išgyventi.

Į diskusijas įsijungė ir Trišalei tarybai priklausantys verslininkai Audrius Mockaitis ir Arūnas Tarnauskas, kalbėję, kad nesvarbu, iš kurios pusės žiūrime, tačiau visi esame vieni nuo kitų priklausomi, vieni moka vienus mokesčius, kiti kitus ir susitarimą rasti reikia. Štai A. Mockaitis siūlė labiau pasigilinti, išsamiau ir detaliau paskaičiuoti.

„Jeigu žiūrėsime taip paprastai iš vieno ar kito kampo, tai ginčysimės tris metus ir neprieisime jokio sprendimo. Turi būti, kaip toj patarlėj: ir vilkas sotus, ir avys sveikos“, – sakė A. Mockaitis.

A. Tarnauskas svarstė, kad dvigubai didesnis mokestis tikriausiai negali būti, nes tai tikrai šokiruotų.

„Kažkaip jis turi didėti, bet ne dvigubai“, – svarstė jis.

E. Grigaitienė atkreipė dėmesį, kad kalbama apie viešąjį sektorių.

„Kiek susirenkame iš mokesčių, tą ir galime skirstyti“, – sakė vedėja, kurią papildydamas meras teigė, kad mažinant mokesčius reiktų tartis, ko nedaryti ar ką daryti, kad viešosios išlaidos mažėtų.

„Yra savivaldybė, taryba, tai ir turi spręsti“, – sakė R. Kaunas.

M. Miliūnas samprotavo, kad koks bebūtų sprendimas, svarbiausia, kad jis būtų neskubotas.

Tačiau valdžios atstovai pabrėžė, kad susitikimas tam ir surengtas, kad būtų apsitarta.

Tad galiausiai po netrumpų diskusijų susitikimo metu kristalizavosi mintis, kad tarifas galbūt galėtų mažėti nuo dabartinio 0,85 iki 0,6 proc., tai reikštų, kad žemės ūkio paskirties žemės hektaro kaina prie pakilusių verčių vidutiniškai būtų apie 14,7 euro, o ne 10,4 euro, kaip yra dabar. Pavyzdžiui, šiuo metu namų valdos žemei, beje, kaip ir komercinės paskirties, taikoma 0,5 proc. tarifas, apleistai žemei taikomas maksimalus 4 proc. tarifas. Tad jau artimiausiu metu šį klausimą gvildens tarybos nariai, o lapkričio 25 d. vyksiančiame tarybos posėdyje turėtų būti priimtas ir galutinis sprendimas.