Daugiau dėmesio sulauks įstaigos, kurios vertinant rizikas užklius labiausiai

domeikiene asta1
Kontrolės ir audito tarnybos kontrolierė Asta Domeikienė (dešinėje) iš Kontrolės komiteto narių nesulaukė papildomų klausimų dėl pateiktų ataskaitų, tad posėdžio metu pasikalbėta apie veiklą apskritai ir kaip ji bus vykdoma toliau. D. Pavalkio nuotr.

Gintarė MARTINAITIENĖ

Į posėdį susirinkęs Kontrolės komitetas pritarė Kontrolės ir audito tarnybos ataskaitoms ir parengtoms išvadoms, taip pat sutiko su ateinančių metų siūlomu planu, kad tos įstaigos, kurios tarnybai užklius labiausiai, bus parinktos audituoti uoliau.

Šįkart komiteto nariams susipažinimui iš anksto buvo persiųsta medžiaga dėl atlikto nenumatyto audito penkiose ambulatorijose, kam tarybos posėdyje, nors ir nevieningai, buvo pritarta liepą. Atliekant auditą buvo siekiama įvertinti pirmo pusmečio ataskaitose pateiktą finansinį rezultatą ir atsakyti į suformuluotus klausimus dėl ilgalaikio turto apskaitos, darbuotojų atostogų apskaitos ir pan., paprasčiau kalbant, tikrinta, ar dokumentai atitinka realybę. Tiesa, Kontrolės komiteto posėdžio metu dėl išvadų didesnių diskusijų niekam nekilo, nors neatitikimų įstatymams išvadose fiksuota. Pavyzdžiui, nurodoma, kad daroma klaidų dėl apskaitos, tačiau sutinkama, kad reikšmingos įtakos įstaigos rezultatams tai neturi. Kitas pavyzdys, kad Griškabūdžio bei Panemunių ambulatorijose buvo nemažų neatitikimų dėl vyriausiųjų gydytojų ir jų kaip šeimos gydytojų atostogų likučių nustatymo. Tarkim, Panemunių ambulatorijos vyr. gydytojo neatitikimas 449 dienos, Griškabūdžio – 94.

„Kontrolės ir audito tarnybos nuomone, Griškabūdžio ir Panemunių ambulatorijų pirmo pusmečio veiklos rezultatas reikšmingai padidintas dėl minėtų sąnaudų nepripažinimo“, – rašoma išvadoje.

Ambulatorijose fiksuota ir tai, kad darbo užmokestis nėra nustatytas galiojančiose tvarkose ar jis nustatytas nesilaikant tvarkų, tačiau, išskyrus Panemunių ambulatoriją, kaip nurodoma išvadoje, reikšmingos įtakos rezultatams tai neturėjo.

Ką ne pirmą kartą ir ne pirmus metus yra akcentavusi Kontrolės ir audito tarnyba, vadovaujama kontrolierės Astos Domeikienės, tą ji pabrėžė ir šįkart, kad „siekiant kuo efektyviau ir racionaliau organizuoti pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą savivaldybės gyventojams, užtikrinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę kuo mažesnėmis sąnaudomis ir atsižvelgiant į ateinančių laikotarpių didėjančius energijos kaštus ir audito metu nustatytus netinkamus sąnaudų nustatymo ir pripažinimo atvejus, apjungti audituojamų įstaigų valdymą, turtą ir kitus išteklius, centralizuojant bendrąsias funkcijas (apskaitos, personalo, viešųjų pirkimų, sveikatos priežiūros organizavimo ir pan.) vienoje sėkmingai veiklą vykdančioje įstaigoje – Šakių PASPC“. Kaip žinia, praėjusį mėnesį prie Šakių PASPC prijungtos Griškabūdžio bei Panemunių ambulatorijos, balandį buvo prijungtos Lukšių ir Gelgaudiškio.

„Kaip Kontrolės ir audito tarnybos vadovė šią kadenciją aš matau, kad mūsų vadovai ėmėsi ūkinių, bet nepopuliarių sprendimų. Matau, kad jie nukenčia, nes po kiekvienu centralizavimu stovi žmonės, yra nepasitenkinimo“, – sakė A. Domeikienė ir džiaugėsi, kad einama teisinga linkme, nors žmogiškai sako suprantanti darbo bijančius netekti žmones, tačiau vadovaujantis protingumo principais bei įstatymiškai tai niekaip nesuderinama.

Jos žiniomis, aplinkiniuose rajonuose jau senokai nėra tokių atvejų, kad asmuo tuo pat metu dirba ir gydytoju, ir vadovu.

Taip pat ji minėjo, kad auditas dar nesibaigęs, nes pagal įstatymą tarnyba turi pasisakyti už metines ataskaitas.

„Įstaigoms išsiuntinėtos rekomendacijos, matysime. Įstaigos sujungtos, procedūras gal labiau žiūrėsime tose įstaigose, kurios nesujungtos, lieka savarankiškomis“, – kalbėjo A. Domeikienė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad Finansų ministerija irgi „kaip išeitį iš mažų įstaigų, mažų buhalterijų siūlo centralizavimą“.

„Ar įstaigoje dirba 10 žmonių, ar 150, įstaigoje turi būti visos tvarkos ir taisyklės“, – pabrėžė kontrolierė.

Komiteto nariai turėjo galimybę susipažinti bei aptarti ir audituotą Šakių „Žiburio“ gimnaziją, kuri pasirinkta dėl to, kad, kontrolierės žodžiais, į pateiktą klausimyną buvo atsakyta labai ribotai, todėl į gimnaziją nuspręsta pasižiūrėti plačiau. Nors įstaigai buvo pateikta 10 rekomendacijų dėl netiksliai ar netinkamai tvarkomų dokumentų, tačiau A. Domeikienė sakė, kad jau beveik visos rekomendacijos įgyvendintos, iniciatyvą teisingai tvarkyti visą dokumentaciją, sakė ji, rodo ir dabartinis įstaigos vadovas Robertas Sakas.

„Nėra mūsų tikslas, kad už kažkokį pažeidimą nubaust. Tikslas, kad mūsų įstaigos pateiktų teisingas ataskaitas, nustatytas pagal teisės aktus, ir kad finansinės ataskaitos, kurias tvirtina taryba liepos mėnesį, būtų tikslios, teisingos ir informatyvios“, – teigė kontrolierė, komiteto nariams pristačiusi ir nuo vasario kartu su ja tarnyboje dirbančią jos pavaduotoją Indrę Jančaitytę.

Kalbėdama apie 2023 m. veiklos planą, A. Domeikienė teigė, kad klausimynai bus išsiuntinėti visoms įstaigoms, o kurios įstaigos užklius (atsakys į klausimus netiksliai, neaiškiai ar nepilnai), kaip kad buvo su „Žiburiu“, tas pasirinktinai patikrintų išsamiau.

„Savivaldybės administracija, kaip didžiausias asignavimų valdytojas, reikšminga įstaiga, visada pasižiūrime. Taip pat mero ir administracijos direktoriaus fondas “, – numatytus darbus vardijo kontrolierė ir pridūrė, kad taip pat sulaukta prašymo patikrinti ir Trimetės programos lėšų panaudojimą, kaip didžiausią turtą valdanti įstaiga yra Jaunimo kūrybos ir sporto centras, kuriam, beje, niekaip nepavyksta įteisinti vieną aikštelę, kuri „apskaityta kaip nebaigta statyba“.

Su numatomais planais Kontrolės komiteto nariai sutiko, A. Domeikienė vylėsi, kad asignavimai liks bent jau šių metų lygyje ir tarnyba galės sėkmingai dirbti toliau.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar dabartinė socialinė politika skatina žmones dirbti?

klausimelis 06 02Česlovas iš Gelgaudiškio:

Gal viskas čia gerai. Blogai tikrai nėra. Ar žmogus renkasi darbą, ar socialinę pašalpą, priklauso nuo jo paties požiūrio į viską. Nemanau, kad pašalpų mažinimas paskatintų žmones labiau rinktis darbą. Čia kai kurių žmonių jau toks gyvenimo būdas. Taip žmonės yra pripratę. Mano aplinkoje nėra gyvenančių iš pašalpų. Aš pats dirbu. Dirbu nuo vaikystės. Apie jokias pašalpas negalvoju.

klausimelis 06 02 2

Einaras iš Gelgaudiškio:

Nemanau, kad nenoras dirbti susijęs su pašalpomis. Neįsivaizduoju, kaip iš pašalpos iš viso galima išgyventi. Pašalpa nedidelė, vos ant maisto užtenka. Jas didinti reikėtų. Kaip užnorinti žmogų dirbt? Čia jau nuo žmogaus požiūrio, iniciatyvos priklauso. Pažįstu tokių nemotyvuotų žmonių. Jei žmogus pabando dirbti, nepasiseka, tuomet rankas nuleidžia. Užsisėdėjusiems, nesugebantiems bendrame kolektyve dirbti, bendrauti, ypač sunku rasti darbą. O ir atlyginimai rajone yra maži. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3