Į susitikimą su rajono savivaldybės ir kitų atsakingų institucijų atstovais pakvietusios dviejų rajono šeimynų mamos išsakė nuogąstavimą, kad, vaikams tapus pilnamečiais ir neatsiradus naujų gyventojų, gali tekti veiklą nutraukti. Išeitis galėtų būti vaikų apgyvendinimas šeimynose iš kitų rajonų, tam reikalingas susitarimas tarp savivaldybių.

Dar lapkritį Seimas vienbalsiai priėmė naujos redakcijos Šeimynų įstatymą, kuris palengvina vaikus globojančių šeimynų steigimą, nuo sausio palaipsniui didina finansavimą.

Mūsų rajone yra keturios šeimynos, kuriose gyvena 18 vaikų, tačiau gruodžio 5 d. susitikimo metu vienos iš šeimynų mama Ilona Leleivienė tiek savivaldybės atstovams, tiek  Socialinių paslaugų centro darbuotojams išsakė nuogąstavimą konkrečiai dėl jos bei Dalytės Jasukynienės šeimynų ateities, padėkojo savivaldybei už finansinę ir materialinę pagalbą.

„Džiaugiamės tuo, kad tarnybos tinkamai prižiūri šeimas, esančias kažkokiose rizikos grupėse, ir namus praradusių vaikų mažėja. Tačiau situacija mūsų šeimynose yra gana kebli. Mano šeimynoje dviem merginom kitais metais sueis aštuoniolika metų, lieka tik trys vaikai. O pagal Šeimynų įstatymą šeimynoje turi augti nuo keturių iki aštuonių vaikų. Pagal įstatymą arba per du mėnesius mus tie du vaikučiai pasiekia, arba šeimyna turi likviduotis, arba pereiti į kitą statusą, – situaciją dėstė I. Leleivienė. – Kol kas savivaldybė nenori, kad priimtume vaikus iš kitų rajonų. Tad kitąmet gali tekti spręsti klausimą apie šeimynų likimą.“

Pasak D. Jasukynienės, jos šeimynoje auga šeši vaikai, tačiau per kitų metų pirmą pusmetį trims vaikams taip pat sukanka aštuoniolika metų.

„Sulaukiu skambučių ir iš Vilkaviškio, Kazlų Rūdos, Alytaus su prašymais priimti vaikus. Bet aš visuomet orientuodavaus į tai, kad vietas šeimynoje reikia laikyti mūsų rajono vaikams. Dabar tokia situacija, kad lieka trys vaikučiai ir mūsų šeimynos likimas taip pat ant klaustuko“, – kalbėjo D. Jasukynienė.

Priminsime, kad Šeimynų įstatymas numato, jog šeimynoje gali būti globojami (rūpinami) ar laikinai apgyvendinami ir kitos savivaldybės teritorijoje nustatyti likę be tėvų globos vaikai, tačiau tik savivaldybių administracijų rašytiniu tarpusavio sutarimu.
Susitikime dalyvavęs savivaldybės vicemeras Darius Jakavičius teiravosi, o kaip yra su pilnametystės sulaukusiais ir dar besimokančiais ugdymo įstaigose globotiniais.

„Ar čia yra kažkokia įstatyminėj bazėj spraga? Juk tas vaikas niekur nedings ir toliau šeimynoje gyvens, mokinsis toj mokykloj ir baigs tą dvyliktą klasę“, – kėlė klausimą vicemeras ir siūlė galbūt šeimynų mamoms tapti budinčiomis globėjomis, juolab kad šiuo metu ir poreikis yra.

Į pokalbį įsiterpusi Socialinių paslaugų centro direktorė Vilma Bielskienė priminė, kad nuo kitų metų pabaigos likviduosis Vaikų globos namai, tuomet teks spręsti, kaip ir kur reikės apgyvendinti be tėvų globos likusius vaikus, tačiau šeimynos iki kitų metų negali laukti. Pasak kalbėjusios Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šakių rajone vyriausiosios specialistės Renatos Jakštienės, gali juk visko nutikti ir iki kitų metų vasaros atsirasti ir mūsų rajone namus praradusių vaikų, kurie ir būtų apgyvendinti šeimynose. O į vicemero pasiūlymą šeimynų mamoms imtis ir budinčių globėjų funkcijų, specialistė atsakė, jog reikia rajono šeimynas išsaugoti.

„Atsitikus reikalui, mes tuomet neturim laisvų nuolatinių globėjų. Šeimynos, manau, mūsų vertybė yra“, – svarstė R. Jakštienė.

Ji siūlė, kad jei atsiranda vaikas iš kito rajono ir prašoma priimti jį globoti mūsų šeimynose, reiktų tarp savivaldybių pasirašyti sutartį konkrečiai dėl vieno vaiko, kad šeimynose būtų išlaikytas minimalus vaikų skaičių ir nereikėtų nutraukti joms veiklos, o kitas vietas šeimynose palikti, kad, iškilus krizinei situacijai, būtų galimybė apgyventi savo vaikus.

Susitikimo metu šeimynų mamos pasidalino ir džiugiais dalykais. I. Leleivienė pasakojo, kad tiek jos, tiek D. Jasukynienės šeimynose dar vasarą Socialinių paslaugų departamentas atliko teikiamos socialinės globos kokybės vertinimą, po atliko vertinimo jokių pažeidimų nebuvo nustatyta.

Išties galima pasakyti, kad mūsų rajono šeimynų mamoms namus praradusių vaikų globa – tai gyvenimo būdas. I. Leleivienė prisipažino, kad į gyvenimą išleista jau apie 30 globojamų vaikų, su dauguma jų bendraujama iki šiol.

„Jauniausią auginau vos nuo dviejų savaičių. Pas mane gyvena daugiau berniukų, tai jų ir poreikiai kitokie – labiau susiję su technika. Vyresnieji šiandien jau man paatvirauja, kad nenori sulaukti aštuoniolikos, nes reiks išeiti į savarankišką gyvenimą, o kaip reiks išgyventi tokiais nelengvais laikais...“ – mintimis dalijosi D. Jasukynienė.