Penktadienį Šakiuose lankėsi Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Vizito metu ją lydėjo viceministras Martynas Šiurkus ir ministrės patarėja tarpinstituciniam bendradarbiavimui Jurgita Varžgalytė-Tiažkijienė. Šakių socialinių paslaugų centre ministrė susitiko su socialinių paslaugų srities darbuotojais, Užimtumo tarnybos, Vaiko teisių, Šakių vaikų globos namų, nevyriausybinių organizacijų ir savivaldybės atstovais, o grįždama dar stabtelėjo pasikalbėti ir su Lukšių bendruomene.

„Jei anksčiau galėjome pasakyti, kad prestižinės profesijos yra daktaras, mokytojas ar dar kažkas, tai dabar atsitiko taip, kad socialinis darbas tapo viena iš raktinių profesijų valstybėje, raktinių grandžių paslaugų teikimo srityje, be kurių valstybė negali funkcionuoti“, – pabrėžė M. Navickienė, kurios manymu, šis pokytis įvyko dėl to, kad buvo dirbama kriziniu laikotarpiu, paslaugos nenutrūko ir per kovidą, įvairių rizikų padaugėjo ir dėl karo pabėgėlių.

Pasak ministrės, jei 2022-ieji „buvo naujų reformų ir naujų idėjų metai, tai šie bus įsižeminimo metai, per kuriuos bus įgyvendinti priimti projektai, tinkamai sukurta poįstatyminių teisės aktų bazė, pasitikrinta, kas veikia, kas neveikia, o kas galėtų veikti geriau“.

„Kad nebus įstatyminių pokyčių, pažadėti negaliu, nes bus. Bus ir šiais 2023-iaisiais. Svarbiausias įstatymo projektas – tai socialinių paslaugų įstatymo nauja redakcija“, – teigė M. Navickienė, pabrėždama keletą svarbiausių aspektų – atokvėpio paslauga šeimoms, kurios slaugo neįgaliuosius, paslaugų teikėjais galės tapti ir akredituoti fiziniai asmenys, nes socialinių paslaugų poreikis didėja ir ateityje dar didės, taip pat išreiškė tikėjimą, kad ir negalią turintys žmonės, kurie iki šiol buvo diskriminuojami dėl to, kad ir į darbo rinką sunku įsilieti, nes ir pastatų, švietimo prieinamumas sudėtingas, turės daugiau galimybių.

Mūsų rajono savivaldybę ministrė įvardijo kaip pavyzdinę, nes ir socialinėje srityje lėšų skiriama daugiau, darbuotojams mokami didesni atlyginimai negu šalies vidurkis. Viceministro M. Šiurkaus manymu, kadangi „nėra viskas įkalta į akmenį“, tad tai, ką reikėtų tobulinti, geriausia išsigryninti diskutuojant tokiuose susitikimuose kaip šis, o tada daryti namų darbus ir, ką reikia, taisyti, pagerinti, todėl kvietė susirinkusiuosius išsakyti savo nuomonę.

Savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis atviravo, kad vienas iš didžiausių iššūkių, kaip ir kitose savivaldybėse, buvo šildymo kompensacijų tvarkymas. Šokas buvo ne tik pinigine prasme, bet ir dėl lūžtančių sistemų, dėl to, kad patys žmonės bandė pildyti dokumentus ir tai darė netinkamai, tad buvo daug dvigubo darbo. Apie šią problemą kalbėjo ir savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Pilypaitytė. Anot jos, daug abejonių ir dviprasmiškų minčių sukėlė piniginės paramos įstatymo pakeitimai, ypač dėl turto vertinimo. Tai iššūkiai, kurie, pasak M. Navickienės, sprendžiami ir tikimasi, kad daugiau nepasikartos, nes duomenys jau bus suvesti į sistemą, o toks jautrus dalykas, kaip turto vertinimas, kuris parodytų, ar reikia žmogui paramos, ar ne, turi būti sprendžiamas individualiai.

Šakių vaikų globos namų direktorius Virginijus Kelertas teiravosi apie subsidiarumo principą, kurio savo veikloje savivaldybės lygmeniu pasigenda. Jis priminė Vokietijos patirtį, kur valstybė nedaro konkurencijos su nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO), nes to neleidžia šios šalies įstatymas. Pasak ministrės, tokio įstatymo Lietuvoje nėra, tačiau ji palaiko ir pritaria, jog NVO būtų įtrauktos į socialinių paslaugų teikimo sritį.   

„Čia labai svarbu išjungti kažkokį konkurencinį momentą, ar tas geriau teikia, ar tas, nes įvairiausių  paslaugų žmonėms ateityje reikės tik daugiau“, – kalbėjo M. Navickienė.

Susitikimo metu V. Kelertas išsakė problemą ir dėl susidėvėjusio transporto, kurį savivaldybė skyrė gal prieš 17 metų, todėl šiuo metu darosi problematiška pasiekti žmones su negalia ir atvežti į dienos centrą, kur jiems suteikiamos paslaugos. Meras pripažino, kad V. Kelertas palietė tą svarbų dalyką, jog ne viską galima įtraukti į kainą, tačiau, siekiant paslaugas žmonėms suteikti kuo arčiau namų, tokių centrų rajone yra ne vienas, ir jie taip pat vykdo pavėžėjimo paslaugą. Aišku, tai nelengva padaryti pagal mūsų rajono specifiką, kadangi esame labai didelis kaimiškas rajonas, todėl E. Pilypaitis siūlė sėsti prie bendro stalo ir aptarti tiek turimus resursus, tiek ir poreikius, kad būtų galima turimus resursus paskirstyti tolygiai.

Taip pat vaikų globos namų direktorius priminė, kad su rajono savivaldybe buvo pasirašyta sutartis teikti krizių centro paslaugas (vienam asmeniui kainuoja 34 eurus), tačiau jų organizacijos buvo atsisakyta, o paslaugas nuspręsta pirkti iš Socialinių paslaugų centro, šiam suremontavus Paluobių mokyklą ir ten įsteigus krizių centrą, kuris gerokai nutolęs nuo Šakių. Jis teiravosi, kokios priežastys nulėmė, kad buvo padarytas toks sprendimas, kiek dabar kainuoja ši paslauga žmogui, įkalkuliuojant remonto, šildymo, etatų kaštus.

Socialinių paslaugų centro direktorė Vilma Bielskienė informavo, kad kol savivaldybė neturėjo savo krizių centro, šias paslaugas rajonui teikė Kybartai ir Jurbarkas. Jos teigimu, „šiuo metu krizių centre gyvena 19 žmonių ir jeigu reikėtų šią paslaugą pirkti, tai kainuotų dvigubai–trigubai brangiau nei savivaldybei išlaikyti savo biudžetinę įstaigą“. Direktorė pripažino, kad paskaičiavimų šiuo metu dar nėra, todėl, kad išnyktų spekuliacijos šiuo klausimu, meras siūlė tai padaryti ir, jeigu šios paslaugos vis dar trūksta, NVO ją galėtų teikti.

Susitikimo metu buvo paliesta Užimtumo tarnybos veikla, ilgalaikės bedarbystės mažinimas. Šakių skyriaus vedėja Aldona Stasiulienė papasakojo apie vykdomus projektus, kurie skirti grąžinti į darbo rinką kuo daugiau asmenų. Projektas su Valstybine mokesčių inspekcija atskleidė, kad žemės ūkio sektoriuje klesti paslaugų kvitai ir ydinga, kad net statybininkai dirba su žemės ūkio kvitais.

Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Šakių rajone patarėja Indrė Jurjonienė pasidžiaugė vaikų gerovės situacija rajone, V. Bielskienė pristatė Socialinių paslaugų centro veiklas, kurios šiandien išsiplėtė iki 11 paslaugų.