Daugeliui Morzės abėcėlė tėra tik informacijos kodavimo sistema, skirta informacijos perdavimui. Tačiau kraštietė papuošalų kūrėja Kristina Genevičiūtė į šią komunikacijos priemonę pažvelgė kiek kitaip – nusprendė į rankų darbo aksesuarus iš karoliukų integruoti Morzės abėcėle užšifruotą žinutę.

„Mano kurti aksesuarai – tai ant kūno nešiojamos afirmacijos, padedančios ir padrąsinančios sunkiausią akimirką“, – sako papuošalų kūrėja.

Kurti tokius aksesuarus K. Genevičiūtę įkvėpė šiltas prisiminimas apie susirašinėjimą su mokyklos drauge Morzės abėcėle parašytais laiškais.

„Tuomet pamaniau – o kas, jeigu tai išbandyčiau ir kurdama papuošalus? Ir pabandžiau!“ – juokiasi papuošalų kūrėja.


Kristinos Genevičiūtės Morzės abėcėle suverti aksesuarai su padrąsinančia žinute – tai kasdien su savimi nešiojamos afirmacijos. Papuošalų kūrėja juos siūlo nešioti nuolat. K. Genevičiūtės ir T. Janušaitės nuotr.

Tiesa, po kiek laiko, pradėjusi giliau domėtis Morzės abėcėlės ištakomis, ji sužinojo, kad pirmoji Morzės abėcėlė buvo sukurta vien iš taškelių, tik vėliau ji buvo patobulinta ir tris iš eilės einančius taškelius pakeitė vientisas brūkšnelis.

„Supratau, kad kurdama papuošalus naudoju pirminę Morzės abėcėlę. Šis atradimas mane pastūmėjo ir toliau darbuotis“, – atvirauja K. Genevičiūtė.

Kurdama papuošalus ji renkasi užkoduoti trumpas, teigiamas emocijas sukeliančias frazes: „lašelis laimės“, „mano laiminga žvaigždė“, „aš esu“, „aš su tavimi“, „apsaugosiu tave“ ir pan.


„Kartais mums reikia padrąsinimo, norime, kad mumis didžiuotųsi, bet kartais bijome arba nedrįstame paprašyti palaikymo ar pagalbos, o neretai, kai būna itin sunku, įkvepiančių žodžių paprasčiausiai negirdime“, – sako Kristina, siūlanti padrąsinančias žinutes nuolat nešiotis kartu su savimi.

Morzės abėcėle Kirstinos suverti papuošalai yra minimalistiniai ir labai asmeniški – tik papuošalo savininkas žino jame užkoduotą žinutę – taip pat patvarūs bei tinkantys nešioti kasdien, net sporto salėje ar duše.

Tačiau kaip suprasti aksesuare užkoduotą žinutę, nemokant Morzės abėcėlės? Ar būtina ją išmokti?

„Tikrai nereikia“, – nuramina papuošalų kūrėja, prie kiekvienos apyrankės ar vėrinio lietuviškomis raidėmis iškoduojanti žinutę.

Kristina daugiausia kuria auskarus, apyrankes, vėrinius ant kaklo. Ji taip pat gamina ir plaukų segtukus, vėriniais puošia plaukų lankelius, o šiuo metu leidosi ir į lengvą nuotykį – pradėjo kurti vestuvinius papuošalus.

„Labai įdomu, kas iš to gausis“, – nekantrauja Kristina, visai neseniai savo kūrybinį arsenalą papildžiusi ne tik grožio aksesuarais, bet ir skirtukais knygoms.

„Norėjosi mažiau nei papuošalas įpareigojančios dovanos kolegoms“, – pasakoja papuošalų kūrėja, nutarusi paeksperimentuoti ir realizuoti vieną iš savo svajonių.

„Rezultatas mane maloniai nudžiugino – mano kurti skirtukai knygoms ne tik išvaizdūs, bet ir patvarūs – yra atsparūs tiek vandeniui, vėjui ar saulei, todėl jų nereikia taip saugoti, kaip popierinių, odinių ar nertų skirtukų“, – naujo kūrinio privalumus vardija pašnekovė.

Dar vienas atradimas – skirtukų dizainas leidžia prilaikyti atverstą puslapį, todėl mėgstamą knygą lengvai galima skaityti lauke net ir vėjuotą dieną.

„Šiuo savo atradimu pasidalinau ir socialinėje erdvėje“, – sako išsigelbėjimą knygų mylėtojams atradusi K. Genevičiūtė ir viliasi, kad kitiems toks skirtukas taip pat pravers.

Kristina sako, kad visada buvo linkusi į rankdarbius. Jai tai yra saviraiškos forma, pabėgimas nuo kasdienybės ir rutinos bei meditacija ir būdas komunikuoti su kitais.

„Kurdama jaučiuosi save išpildanti, o tais atvejais, kai matau pasitenkinimą kitų akyse arba nuostabą, pajuntu euforiją. Ir jei paklaustumėt, kaip aš viską sukuriu, negalėčiau pasakyti. Ne dėl to, kad slėpčiau, o dėl to, kad kartais pati nesuprantu, kaip susiveria viena ar kita forma – visa tai yra grynai fantazijos vaisius. Improvizuoju ir eksperimentuoju į valias“, – atvirauja papuošalų kūrėja.

Paklausta apie nuosavą fizinę ar elektroninę parduotuvę pašnekovė tik kukliai nusišypso ir sako, kad kol kas apie tai tik pasvajojanti. Tačiau vėliau priduria: „Bet juk viskas ir prasideda nuo svajonių, ar ne?“

Kristina Berksun