Šakiuose J. Lingio parke ir Lukšiuose gyvenantys varniniai paukščiai vėl piktina gyventojus. Piktina ne tik anksti rytais karkti pradedantis šių paukščių „choras“, bet ir jų išmatomis nutaškyti parko takai, suoliukai. Kol kas Šakių seniūnijai visos pastangos kovus iš čia išprašyti iki šiol buvo nesėkmingos, nors ir ardė jų būstus, vaikė kitokiomis priemonėmis. O lukšiečiams pavyko sumažinti jų populiaciją.
Nors Šakių seniūnija šiemet ėmėsi įvairių būdų išbaidyti iš J. Lingio parko jį užplūdusius kovus, tačiau, pasak Šakių seniūno Daliaus Jasevičiaus, padėtis kebli – šiuos sparnuočius iškeldinti ne taip paprasta, ne juos gina ir įstatymas. Miesto parką atakuojantys ir žmonėms mėgautis ramybe trukdantys kovai jau seniai tapo seniūnijos galvos skausmu: paukščiai ne tik kelia triukšmą, bet ir dergia ant J. Lingio parko takučių, paukščių išmatomis „padabinti“ lieka ir patys parko lankytojai.
Pasak Šakių miesto seniūno, jų rankos surištos – aplinkosaugininkai iki liepos 1-osios draudžia kėsintis į kovų lizdus ir ramybę. Ardyti paukščių lizdus ar pirotechninėmis priemonėmis baidyti juos aplinkosaugininkai leidžia tik nuo liepos 1 d. iki kovo 1 d. dienos.
„Vasario pradžioje buvom išardę nemažai paukščių lizdų, buvo likę vos keli, kurių nepasiekėm. Tačiau tai davė mažą naudą, nes po kovo 1 d. paukščiai vėl sukrovė naujus lizdus. Manau, efektyviai suveiktų varnų lizdų ardymas dabar, kai padėti paukščių kiaušiniai. Tačiau tai prieštarauja galiojantiems teisės aktams“, – tikino seniūnas svarstydamas, kad nauda būtų didesnė, jei ardyti lizdus būtų leidžiama bent iki kovo vidurio.
Šakių seniūnas Dalius Jasevičius sako jau nuo vasario mėnesio sukęs galvą, kaip J. Lingio parke mažinti kovarnių populiaciją: naudojo ir ultragarso, lazerio prietaisus, kol buvo galima, senus lizdus medžiuose ardė, bet vėliau paukščiai vėl sukrovė naujus. D. Pavalkio nuotr.
D. Jasevičiaus teigimu, seniūnija ėmėsi įvairių priemonių, kad tik sutrukdyti kovams sukti lizdus.
„Išsinuomojom ultragarsinį paukščių atbaidymo prietaisą, iškabinom parko medžiuose, bet prietaisas nedavė jokios naudos. Konsultavausi ir su Lukšių seniūnu, nes ir Lukšiuose ta pati problema. Todėl naudojom ir lazerinį paukščių baidytuvą. Darbininkas vaikščioja po parką ir šviečia lazerio spinduliu į lizdus, medžių viršūnes. Tuo metu paukštis nulekia, bet netrukus sugrįžta į lizdą. Manau, reiktų turėti galingesnį lazerį, kad būtų kažkokia didesnė nauda, tačiau gero prietaiso ir kaina didelė“, – tikino seniūnas pridurdamas, kad vasarėjant varnų aktyvumas šiek tiek sumažėja, tačiau tik iki kito pavasario.
Jis pasakojo, kad domėjosi varninių šeimos nariais – kovais, kurie yra miesto paukščiai. Pasak seniūno, jei ir pavyktų kovus iš J. Lingio parko išvaikyti, šie, pajutę pavojų, ieškos ramesnių vietų, bet irgi mieste.
„Išvijus iš parko, kovai lizdus gali susisukti šalia daugiabučių ar ligoninės. O tai dar blogiau“, – svarstė seniūnas.
Kasmet pavasarį kovai lizdus suka ir prie Lukšių kultūros namų augančiame medžių gojelyje. Pernai paukščių kaimynystės neapsikentę gyventojai rinko parašus ir kreipėsi į seniūną, kad šis imtųsi kažkokių priemonių paukščiams išguiti. Šiemet kalbintas seniūnas Vytautas Andziulevičius pasakojo, kad vaikyti paukščius pradėjo prieš gerą mėnesį, taip neleido gausėti kovų kolonijai. 
Šakių seniūnas Dalius Jasevičius rodo išsinuomotą ultragarsinį paukščių atbaidymo prietaisą, bet pasak jo prietaisas nedavė jokios naudos. D. Pavalkio nuotr.
„Seniūnijos darbininkas su lazeriu kelis kartus važiavo, švietė į medžius bei lizdus. Kuomet buvo galima, iki kovo 1 d. baidėm ir pirotechninėm priemonėm. Prie kultūros namų kovų lyg ir apmažėjo. Bet tie gudrūs paukščiai įsikūrė ir pradėjo lizdus sukti medžiuose prie karių kapinių miesto centre. Manau, paukščių šiek tiek apmažėjo, mes juos iš miestelio išstūmėm. Bet reikia ir tuos kovus suprasti. Jiems reikia kažkur gyventi. Kovai daro ir gerus darbus – surenka grambuolių lervas ir visą kitą brudą“, – kalbėjo seniūnas tvirtindamas, kad kovus gali atbaidyti tik drastiškas augančių medžių lajų apgenėjimas.
Anksčiau triukšmadarių antplūdžio sulaukdavo ir Kriūkai. Pasak seniūnijos sekretorės Ievos Šareikienės, paukščiai iš miestelio galbūt pasitraukė, nes buvo panaikintas sąvartynas ir dėl intensyvesnės gamybos baldų fabrike. Kidulių seniūnė Renata Švelnytė-Mykolaitienė taip pat beldžia į medį sakydama, kad prieš keliolika metų senosiose vokiečių kapinėse gyvenę varnos ir kovai taip pat buvo išguiti. Ji prisiminė, kad kovai su paukščiais buvo įkurdintas skruzdėlynas. Kol kas ir Kudirkos Naumiesčio bei kiti seniūnai problemos dėl kovų ar varnų neturi.
Kovai, liaudiškai dar vadinami kovarniais, – paukščiai, kurie kovo pradžioje sugrįžta peržiemoję ir iškart užsiima veisimosi vietas: tvarko senus arba stato naujus lizdus. Dažniausiai įsikuria tose pačiose kolonijose, kuriose gali perėti po kelis dešimtmečius.
Dažniausiai žmonės kovų nepažįsta ir juos pamatę tiesiog vadina varnomis. Jie panašūs į varnas ir priskiriami varninių paukščių šeimai. Specialistai teigia, kad varniniai paukščiai pasižymi aukščiausiu intelekto koeficientu, neskaitant primatų, jie nusileidžia tik delfinams ir drambliams. Kovai turi gerą atmintį, tad jeigu vienais metais nulesė jūsų vyšnias, tas pats būrys sugrįš ir kitais metais pasimėgauti prisirpusiomis uogomis.
Gamtininkai ragina nepykti ant šių paukščių ir būti pakantesniems jų keliamam triukšmui, nes gyventi šalia žmonių jiems yra gyvybiškai svarbu. Ornitologai, užuot draskius lizdus, siūlo alternatyvą – rudenį ir žiemą genėti medžius, kaip nurodo pasaulinė praktika.
Pasak kalbinto Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Panemunių regioninio parko grupės patarėjo Mindaugo Janušonio, kovų populiacija nėra didėjanti.
„Tačiau ten, kur jie susiburia, gali pasirodyti kad jų per daug. Be abejo, paukščių reguliavimo priemones (ardyti senus lizdus, baidyti petardomis ar pan. ir neleisti jiems kurtis) etiška naudoti iki perėjimo pradžios. Jei jau peri, tuomet jau nereikėtų jiems kenkti. Dažnai paukščiai kuriasi, nes randa maisto, kai, pavyzdžiui, yra netinkamai tvarkomos maisto atliekos ar pan., – sakė M. Janušonis. – Paukščiai parkuose gyvena ir kitose šalyse. Teko būti Briuselyje, ten parkuose pilna papūgų. Tai invazinė rūšis. Kelios Kramerio žieduotosios papūgos pastebėtos žiemojančios ir Lietuvoje. Gali būti, kad po kelerių metų problema bus ne kovai, o papūgos.“
Virginijus iš Branduoliškių:
