Artėja Vėlinės, vėl lankysime artimųjų kapus. O kas rūpinasi vienišų ar globos namų gyventojų amžinojo poilsio vietomis?
Lietuviai nuo seno išlaikė mirusiųjų ir jų kapų pagarbos jausmą, todėl dažnas kapus tvarko ištisus metus. Tiesa, inovacijos palaipsniui keičia ir antkapinius paminklus, kapines pasiekė ir skaitmenizavimas. Tačiau pavasarį, lankantis Ilguvos kapinėse per žymaus kraštiečio laidotuvių metines, sulaukėme svečių iš Vilniaus klausimo, kieno čia dešimtys cementinių antkapių, bei pastebėjimą, kad eilėmis išsirikiavusios kapavietės labiau primena ne vietinių, o fronte kritusių karių kapines.
Mums, vietiniams, yra žinoma, kad čia amžino poilsio atgula artimųjų neturintys Ilguvos socialinės globos namų gyventojai. Ši vieta nėra užmiršta: globos įstaigos gyventojai ir darbuotojai čia pasodina ir pačių užaugintų gėlių, rudenį nugrėbia lapus, per Vėlines uždega žvakeles. 
Kukarskės globos namų administracija pasirūpina gyventojų amžinojo poilsio vietomis, Kidulių kapinėse yra paskirta vieta, kur laidojami globos namuose gyvenę, neturėję artimųjų gyventojai. Kukarskės globos namų nuotr.
Praėjusį penktadienį, lankantis kapinėse kartu su globos įstaigos vadovu Sigitu Jankausku, pamatėme, kad nemažas plotas, kur palaidoti įstaigos gyventojai, nors iki Vėlinių dar savaitė likusi, jau kruopščiai sutvarkytas. Pasak įstaigos vadovo, jau antrą kartą lapai kapinėse nugrėbiami.
S. Jankauskas pripažįsta ne kartą mąstęs apie šio kapinių ploto sutvarkymą, kur šiuo metu sugulę kone 350 cementinių antkapių. S. Jankausko teigimu, globos įstaiga veikia daugiau kaip 80 metų, tad tuomet palaidotų žmonių kapus žymi tik antkapiai, mat laikinos medinės lentelės sunyko, tad dabar net nebeįmanoma sužinoti, kas kurioje vietoje čia buvo palaidotas prieš kelis dešimtmečius.
„Būtent šiame kapų plote, manyčiau, reiktų visų bendru sutarimu leisti užlaidoti. Juolab kad laidojimų vietų kapinėse beveik nelikę. Kiek girdėjau iš gyventojų pasakojimų, kapinės buvo dar mažesnės nei šiandien, tad globos įstaigos gyventojus laidodavo į eilę, apeina ratą ir antrą kartą užlaidoja. Deja, šiandien neišlikę jokių kapaviečių planų. Kiek čia palaidota žmonių, niekas greičiausiai nežino“, – įsitikinęs pašnekovas. 
Kudirkos Naumiesčio parapijos socialinės pagalbos centro direktorius, dekanas Donatas Jasulaitis sako, kad visuomet įsiklausoma atvykusio į globos namus gyventojo nuomonės, kur jis norėtų būti palaidotas. Įstaiga ne tik pasirūpina laidotuvėmis, bet už mirusiuosius pagal katalikišką tradiciją nuolat aukojamos ir Mišios. „Draugo“ archyvo nuotr.
S. Jankauskas pasakojo, kad 1998 m., jam pradėjus įstaigoje dirbti, kapinėse antkapius tvarkingai surikiavo, atnaujino kai kuriuos užrašus ant lentelių. Nuo tada, palaidojus žmogų, ant metalinės lentelės užrašomas mirusiojo vardas ir pavardė, pažymima gimimo ir mirties datos. Cementinius apkerpėjusius antkapius nušveičia, nuo žolių gelbstisi kapo vietą išklodami agroplėvele, užpildami skaldele, palikdami tik vietą gėlei pasodinti. Anot pašnekovo, šiemet Ilguvos kapinėse buvo palaidoti trys globos įstaigos gyventojai.
Dar viena globos įstaiga Kukarskėje. Jos vadovė Asta Pranaitienė sako, kad giminaičių neturinčių mirusių globos namų gyventojų laidotuves organizuoja pati įstaiga.
„Mes turim savo kapinių teritoriją Kidulių kapinėse. Prieš kelerius metus pastatėm išėjusiems Anapilin paminklus. Žmogų, jeigu neturi artimųjų, palaidojam, pasirūpinam jo įamžinimu. Kapai visada tvarkomi pagal poreikį. Aplankom kapus ir per Vėlines, uždegam žvakutes“, – pasakojo įstaigos vadovė.
Kudirkos Naumiestyje taip pat veikia globos įstaiga. Kalbintas Kudirkos Naumiesčio parapijos socialinės pagalbos centro vadovas kun. Donatas Jasulaitis tvirtino, kad paprastai per metus į Kudirkos Naumiesčio kapines amžinojo poilsio atgula 4–5 savo gyvenimo kelionę globos įstaigoje baigę gyventojai. 
D. Pavalkio nuotr.
„Į globos namus ypač pastaraisiais metais atveža senus žmones su sunkiomis diagnozėmis. Laidojam tuos, kurių nepasiima artimieji, arba jų nėra, arba kartais pasakoma, kad palaidotume mes. Stengiamės dėmesingai šituos dalykus tvarkyti, nes yra ir žmogaus valia. Klausiame, kai atvyksta gyventi į globos namus, kur norėtų būti palaidotas. Tad vežame laidoti ir į kitų miestų ar miestelių kapines. Aukojame Mišias už mirusius mūsų gyventojus ir per laidotuves, ketvirtines ar metines. Prieš metų šventes kapai sutvarkomi“, – sako dvasininkas.
Skaičiuojama, kad visoje Lietuvoje yra tūkstančiai apleistų kapaviečių. Prieš ketverius metus Šakių rajono kapinėse prie apleistų kapaviečių atsirado užrašai, kuriuose raginama per metus laiko susitvarkyti artimųjų kapus ir apie tai pranešti prižiūrėtojui, kitaip kapavietėms gresia panaikinimas. Pasak Šakių seniūno Daliaus Jasevičiaus, tuomet žmonės ne apleistus kapus ėmėsi tvarkytis, o tik buvo daugiau priekaištų sulaukta. Seniūno tvirtinimu, norint kapavietę pripažinti neprižiūrima, laukia nemažai procedūrų, turi būti sudaryta komisija, kuri ir priima sprendimą, ar ta kapavietė prižiūrima, ar neprižiūrima. Pasak seniūno, mechanizmas taip ir neįsisuko.
Pasak savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Daivos Pilipaitytės, šiemet rajone nebuvo atvejo, kad reiktų vienišą žmogų laidoti valstybės lėšomis.
Šį straipsnį norėtųsi užbaigti Lietuvos katalikų dvasininko, Vilniaus Pilaitės Šv. Juozapo parapijos klebono Ričardo Doveikos mintimi, kad vienas gėlės žiedas ir viena žvakė yra didelės meilės paraiška, o daug žvakių ant kapų pristatymas ir didingų plastmasinių gėlių puokštės yra vidinio gyvenimo tuštuma.
Artėjant Vėlinėms, prisijungti prie kilnios akcijos ragina laidojimo namai „Tyla“ – kviečia užsukti ir nemokamai pasiimti specialiai paruoštą žvakutę bei nunešti uždegti ant nelankomo kapelio.
„Tai mažas, bet nuoširdus būdas prisiminti tuos, kurių galbūt niekas nebeaplanko. Tegul šviesa liepsnoja ne tik ant mūsų artimųjų kapų, bet ir ten, kur jos galbūt labiausiai trūksta”, – prisijungti prie akcijos kvietė laidojimo namų vadovė Laura Kazlauskienė.
Vytas iš Šakių:
