Invaziniai šliužai (luzitaniniai arionai) niekaip nenori trauktis iš mūsų daržų, sodų, viešųjų erdvių. Šiemet, tokiam drėgnam orui esant, šliužai ir toliau karaliauja. Savivaldybė jau keleri metai seniūnijoms skiria lėšų priemonėms invaziniams šliužams naikinti, o gyventojai su jais kovoja, kaip kas išmano.
Pievų šienavimas, fizinis šliužų rinkimas, gaudyklių statymas, moliuskocidų (granulių pavidalu) naudojimas – tokiomis priemonėmis bandoma apsisaugoti nuo invazinių šliužų.
Jau keleri metai rajono savivaldybė skiria lėšų priemonėms, skirtoms šliužams naikinti, jas seniūnijoms nuperka pagal pateiktą seniūnų poreikį. Kaip informavo savivaldybės administracijos Apskaitos skyriaus vedėja Vitalija Tumienė, 2025 m. jau nupirkta 1400 kg granulių apsaugai nuo šliužų už 8046,51 Eur. (2024 m. – 925 kg už 5540,29 Eur).
Pasak Šakių miesto seniūno Daliaus Jasevičiaus, šiemet apsaugai nuo šliužų turi 250 kilogramų moliuskocido granulių.
„Šliužų problema aktuali ir sena. Visur jų dabar jau pilna. Granules barstom viešose erdvėse, bet jei gyventojas pasiskundžia dėl kaimynystėje esančio nenušienauto valstybinio sklypo, tuomet duodam pasibarstyti. Informuoja ir žmonės, kad kažkur viešose erdvėse jau apstu šliužų. Barstėm granules ir apie ežerą, pastotes. Kur tik pastebim... Ir dar barstysim“, – teigė miesto seniūnas. 
Kudirkos Naumiesčio seniūnas Edvardas Belevičius sako, kad invaziniai šliužai ypač veisiasi neprižiūrimose sodybose ir sklypuose. Jiems naikinti seniūnija jau sunaudojo 50 kg granulių. D. Pavalkio nuotr.
Kudirkos Naumiesčio seniūnas Edvardas Belevičius sako, kad šliužams naikinti jau sunaudojo 50 kg granulių.
„Iš pavasario dar mažiau buvo. Prasidėjus lietums jau darosi tragedija. Veisiasi, kur tik žolė palikta truputį nepjauta, iš visų paupių lenda. Panovių kaimo žmonės skundžiasi. Barstėm granulėmis viešąsias erdves. Pilna mieste ir neprižiūrimų sodybų, iš kurių lenda šliužai. Deja, jau neturim ką duoti gyventojams, kurie kreipiasi dėl tokios kaimynystės. Išbarstėm jau viską, visus paupius“, – kalbėjo E. Belevičius pridurdamas, kad miesto kapinėse, laimei, šliužai nesirodo, kadangi ten smėlinga vietovė.
Lietuvoje luzitaniniai arionai buvo pastebėti 2008 m., o štai Plokščių krašte atsirado maždaug 2011 m. Tokį šliužų pagausėjimą Plokščiuose galimai lėmė gausia ir tankia augmenija apaugę revai.
Praėjusį penktadienį lankomės Plokščiuose. Pasitikusi seniūnijos specialistė Ingrida Bendikienė rodo prie seniūnijos pasodintus ir šliužų nugraužtus serenčius. Seniūnas Danas Bendoraitis priduria, kad gavo 75 kg granulių šliužams naikinti, jų dar turi.
Trejus metus seniūnaujantis D. Bendoraitis šiandien tvirtina, kad „šliužų miestelyje pilna“. Ir šiemet, ir pernai seniūnija gavusi granulių šliužams naikinti, jomis barstė teritoriją prie seniūnijos, memorialų, Vaiguvos upelio-gatvės, kapinių.
„Galiu teigti, kad praeita sausa vasara, priemonės, kurias naudojam, duoda rezultatą, apmažėjo šliužų populiacija. Tačiau šiemet lietūs dažni – tai idealios sąlygos šliužams daugintis ir plisti, – tvirtina seniūnas ir priduria: – Reikia pripažinti – granulės šliužams naikinti yra gana brangi priemonė.“ 
Panoviškis Vytautas Gylys kas rytą surenka šliužus tiek savo sodybos teritorijoje, tiek už jos ribų ir teigia tokiu būdu bandantis apsaugoti savo augalus nuo šių kenkėjų daromos žalos. L. Poškevičiūtės nuotr.
Slavikų seniūno Redo Juškaičio pastebėjimu, seniūnijoje invazinių šliužų nėra itin gausu.
„Tačiau sulaukiu gyventojų nusiskundimų dėl kaimynų aukštos, nepjaunamos žolės sklypuose, paskui kenčia ir gretimai gyvenantys žmonės. Iš savivaldybės gautos priemonės šliužams naikinti yra skirtos naudoti tik viešosioms erdvėms. Gyventojas savo sodyboje turi pats pasirūpinti apsauga nuo šliužų. Yra buvę atvejų, kuomet bešeimininkių sodybų ribas esam pabarstę granulėmis, kai kreipiasi greta gyvenantis žmogus“, – pasakojo seniūnas.
Priemonės šliužams naikinti nėra pigios, Šakių mieste esančiose specializuotose parduotuvėse kilogramas priemonės nuo šliužų ir sraigių kainuoja iki 20 eurų. Moliuskocidas, skirtas apsaugoti žemės ūkio ir sodininkystės augalus nuo šliužų, kainuoja nuo 166 eurų (25 kg).
Tad kalbintas panoviškis Vytautas Gylys šliužams naikinti naudoja druską, rinkti šliužų kas rytą eina kaip į darbą. Vyriškis pasakojo, kad šliužų šiuo metu apmažėjo, o liepos pradžioje surinkdavo ryte iki 400. Vytautas pasakojo, kad šliužai jau keleri metai šliaužia iš greta esančių javų laukų, nešienaujamų, krūmais apžėlusių sklypų. Pats Vytautas žolę sodyboje kruopščiai nušienauja.
„Renku šliužus, įdedu į kibirą ir užpilu druskos tirpalu“, – kovos su šliužais būdais dalinasi Vytautas.
Į neviltį šliužai varo ir Suvalkiečių g. Lukšiuose gyventojus.
„Patys perkamės ir barstome granulėmis pasiesartį, pakeles, kad šliužai nekeliautų į sodybas. Zyplių dvaro prieigose, parke, vynuogyne jų pilna“, – pasakojo viena gyventoja.
Šakiuose Draugystės g. soduose gyvenanti Danutė taip pat skundėsi – greta esančiuose neapipjautuose savivaldybei priklausančiuose sklypuose, neprižiūrimose teritorijose šliužai veisiasi tūkstančiais ir šliaužia į sodybas.
„Kreipiausi į Šakių seniūną ir prašiau granulių ne į savo sklypą, bet apibarstyti pakraščius greta esančios valstybinės žemės. Gavau granulių...“ – kalbėjo gyventoja.
Kad netinkamai tvarkomos žaliosios atliekos – puiki veisimosi vieta invaziniams šliužams, sako ir atliekų tvarkytojai, tad ragina gyventojus nelaikyti žaliųjų atliekų ilgai atvirame ore – ypač po lietaus tokios krūvos virsta idealia buveine. Rekomenduoja greitai jas perkelti į kompostą arba išvežti.
Aplinkosaugininkų teigimu, invaziniai šliužai pas mus greičiausiai pateko su augalų sodinukais, kur jie deda savo kiaušinėlius. Aplinkos projektų valdymo agentūra jau ruošia paramą jų kontrolei – šliužų naikinimui numatyta net iki 14 proc. visos 6 mln. eurų vertės ES finansuojamo projekto „Invazinių rūšių naikinimas ir kontrolė“ sumos. Dar šiemet bus skelbiamas kvietimas ir privačių sklypų savininkams, kurie norės gauti kompensaciją už šių gyvių šalinimą.
O kaip naikinti šliužus, patarimų negaili ir invazinių rūšių ekspertai, jie pataria šliužus masiškai naikinti susitarus su kaimynais, vienu metu. Jeigu bent vienas sklypas į šią kovą neįsitrauks, invaziniai šliužai ir vėl greitai išplis. Galima įrengti šliužų gaudykles, tvoros pamatą apklijuoti specialia varine juosta, kuri sulaiko šliužus ir neleidžia jiems patekti į kiemą, naikinti su druska, kalkėmis, pelenais.
Ramūnas iš Šakių:
