Liepos 4–6 dienomis Jurbarko ir Šakių rajonų teritorijose vykęs „Motofox Summer Fest 2025“ (keturračių motociklų renginys) vis dar lydimas atgarsių: renginys vyko be mūsų savivaldybės išduoto leidimo, nebuvo informuota ir Kidulių seniūnija, per kurios teritoriją driekėsi varžybų trasa, o vietos gyventojai ne tik piktinasi dulkėmis, gerą pusdienį trukusiu ramybės drumstimu, bet ir faktu, kad važinėjama servitutiniais keliukais, kurių dangą paskui tenka taisyti patiems.
Kyla daug klausimų, kaip ir kur gali vykti tokios varžybos, kokie leidimai joms reikalingi ir apskritai kokia renginio organizatorių atsakomybė? O kol bandoma ieškoti atsakymų, policijai jau pateikti ir raštiški skundai.
Liko nemaloniai nustebę
Spėliojama, kad minėtų keturračių varžybų maršrutai driekėsi net per kelis rajonus, tačiau kol kas garsiau nepasitenkinimas pasigirdo nuo Kidulių krašto, o kaimyninio Jurbarko spauda taip pat publikavo straipsnį apie gyventojų pasipiktinimą dėl šio renginio, juolab kad dalis dalyvių, kaip skelbiama, buvo neblaivūs, vienas net bandė sprukti nuo pareigūnų.
Į redakciją kreipėsi iš Papiškių kaimo Erika Foktaitė, pasakodama, kad varžybos vyko visai greta jos tėvų ir kitų giminių namų.
„Mes čia ir su vaikais, ir su dviratukais važinėjame tais keliais, o jie važiuoja vos ne ant kulnų. Greičiai buvo tokie, kad vaikus geriau buvo palikti kambary. Nuo vidurdienio iki keturių popiet važinėjo po šešis–septynis keturračius grupėmis. Iš viso jų pravažiavo kelios dešimtys, nepaisydami, ar tai viešo naudojimo, ar servitutinis kelias. Policijos ekipažo, deja, reikėjo laukti bemaž tris valandas, o kai jie atvyko, varžybos jau buvo į pabaigą, – pasakoja Erika ir neslepia nuostabos: – Policija mums sakė, kad jie nieko negali padaryti, nebent patikrinti blaivumą, o varžybų dalyviai esą turi leidimą. Bet kai pirmadienį paskambinau į savivaldybę, pasirodė, kad joks leidimas bent jau mūsų savivaldybėje tokiam renginiui nebuvo išduotas. Kaip taip išvis įmanoma? Juk turi būti kokia nors kontrolė, galimybė sudrausminti!“ Moteris pasakojo, kad vietiniai bandė stabdyti ir varžybų dalyvius, juos kalbinti, bet buvo pasakyta turėti kantrybės, nes dalyvių čia bemaž šimtas ar daugiau, o buvo ir tokių, kurie tik vidurinį pirštą parodė...
Vietinius, be triukšmo ir dulkių, labiausiai erzino ir tai, jog buvo važinėjama servitutiniu keliu, skirtu naudotis žemės sklypų savininkams.
„Išmalti keliukai – kaip plūgu išarti, akmenų pilnos pievos. Mes paskui už savo pinigus perkam ir pilam žvyrą, tvarkom tuos kelius, o čia atvažiavę išdraskė ir neva nieko negalima padaryt, kad tokios varžybos čia nevyktų arba bent jau būtų sustabdytos, nes joms nėra leidimo, neinformuoti vietos žmonės“, – situaciją toliau komentuoja Erika ir neabejoja, kad panašiai kalbančių atsirastų ir daugiau. 
Kidulių seniūnė Renata Švelnytė-Mykolaitienė patvirtina, kad apie varžybas sužinojo iš vietos gyventojų tik šeštadienį ir jau joms gerokai įsibėgėjus. Susisiekusi su renginio organizatoriais ji sako išgirdusi, kad neva viskas suderinta, o draudimas, jei prireiks, atlygins nuostolius. D. Pavalkio nuotr.
Skaičiuoja žalos dydį
Kidulių seniūnė Renata Švelnytė-Mykolaitienė patvirtina, kad apie varžybas sužinojo iš vietos gyventojų tik šeštadienį ir joms jau gerokai įsibėgėjus.
„Nei mes maršrutų žinojom, nei buvom informuoti. Kai skambinau renginio organizatoriui, sakė, kad viskas suderinta, visus leidimus esą jie turi, o važiuojama tik pagrindiniais keliais, jei bus padaryta žala – atlygins draudimas. Bet juk važiavo ir servitutiniais keliais, ne tik pagrindiniais,“ – aiškino seniūnė ir sako nesupratusi apie kokį draudimą ėjo kalba. „Kreipėmės į policiją, pateikėme pareiškimą. Kiek padaryta žalos, dar skaičiuoja specialistai, paaiškės artimiausiomis dienomis. Gal ta žala ir nebus didelė, bet vis tiek padaryta. Bet esmė ta, kad mes, kaip seniūnija, visai apie šitą renginį nebuvome informuoti“, – sakė ji ir prisiminė, kad ir anksčiau buvo surengtos džipų varžybos, bet ne tokios masinės. Tada irgi buvo kreiptasi dėl žalos atlyginimo ir ji buvo atlyginta.
Gamta nėra trasa
Šakių rajono savivaldybės atstovai patvirtino, kad varžyboms leidimas nebuvo išduotas. Renginio organizavimas, panašu, nebuvo derintas ir su kitomis atsakingomis institucijomis, gyventojai taip pat nebuvo informuoti. Pasiteirauti renginio organizatorių apie visą susiklosčiusią situaciją, deja, nepavyko.
Šis renginys ir jo padariniai tapo gera proga priminti taisykles ir draudimus. Tiek rajono savivaldybė, tiek Aplinkos apsaugos departamentas išplatino atmintinę, kurioje teigiama, kad važinėjimas keturračiais ir krosiniais motociklais bekele (miško paklote, pievomis, vandens telkiniais, jų pakrantėmis ar bet kuria kita natūralia gamtine teritorija) yra draudžiamas, net jei nėra tą nurodančio ženklo, nes daro žalą gamtai – trikdoma laukinė gyvūnija, sunaikinami augalai ir buveinės, keturračių provėžos ardo dirvožemio paviršių, sudaro erozijos židinius, nyksta biologinė įvairovė. Dar daugiau – įkaitę varikliai gali uždegti sausą žolę ar paklotę. Taip pat draudžiama važiuoti kvartalinėmis linijomis, elektros linijų trasomis, priešgaisrinėmis juostomis, proskynomis, pažintiniais takais, piliakalniais ir kitose vietose, jeigu tai nėra kelias ar specialiai įrengta oficiali trasa. Važiavimo keturračiais ir krosiniais motociklais taisykles reglamentuoja Kelių eismo taisyklės – miškuose važinėti galima tik keliais, o važinėjant privačioje teritorijoje būtinas žemės savininko sutikimas, nuomojant keturračius ar kitas transporto priemones – ir raštiškas miško valdytojo leidimas. Taip pat aiškiai nurodoma, jog, norint organizuoti varžybas, renginius, būtina gauti teritorijų, per kurias numatytas maršrutas, valdytojų sutikimus. Jeigu renginys vyks saugomų teritorijų direkcijų administruojamose teritorijose, leidimas turi būti suderintas ir su atitinkamos saugomos teritorijos direkcija.
Pastebėjus ne keliais (bekele) važiuojančius keturračius, krosinius motociklus ar kitas motorines transporto priemones, specialistai ragina apie tai pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Situacijas išaiškinti labiausiai padeda vaizdinė medžiaga apie pažeidėjus.
Keturračiai Lietuvoje pastaruoju metu labai populiarėja – vien pernai, Valstybės įmonės „Žemės ūkio duomenų centras“ duomenimis, jų įregistruota 1 742, t. y. trečdaliu daugiau nei 2023-iaisiais. Tačiau kartu su augančiu populiarumu didėja ir konfliktai su gyventojais bei gamtosaugos problemos. Žiniasklaidoje bent kelis kartus per metus blyksteli pasipiktinimo keturratininkais protrūkiai, o nuošaliau gamtoje gyvenantys žmonės, nacionalinių ar regioninių parkų atstovai juos kaltina niokojant miško paklotę, drumsčiant ramybę, ardant kelius.
Samanta iš Sintautų:
