Šių metų grybų sezonas Lietuvoje, regis, kaip niekad margas: vienuose šalies regionuose miškai voveraitėmis tarsi auksu nusėti, o kituose grybautojai namo grįžta beveik tuščiomis. Socialiniuose tinkluose jau galima rasti pavydėtinų laimikių nuotraukų ir skelbimų, siūlančių įsigyti voveraičių ar mėlynių. Šakių rajone situacija kol kas liūdnesnė – pavieniai grybautojai jei ir randa baravykų, tai daugiausia sukirmijusių, voveraitėmis prekiaujantys sako, kad jų irgi galima rasti, bet reikia žinoti vietas, beje, mėlynių derlius irgi į kuklesnę pusę. Kalbant apie kainas, kaip teko įsitikinti, jos taip pat įvairios – nuo trijų iki šešių eurų už litrą voveraičių, mėlynių kaina – nuo penkių iki devynių eurų. Tačiau tie, kurie tikrai nori pasimėgauti miško gėrybėmis – perka ir nesideri.
Dygsta, bet ne visur
Šalies mastu voveraičių sezonas, kaip teko sužinoti iš grybautojų forumų internete, prasidėjo rekordiškai anksti – dar birželio pradžioje. Palankios oro sąlygos – šiltas ir drėgnas pavasaris – kai kuriuose regionuose paspartino voveraičių dygimą, jos pasirodė net trimis savaitėmis anksčiau nei įprastai. Dzūkijoje supirkimo punktai jau darbuojasi visu pajėgumu – per dieną supirkėjai šių mėgstamų grybų surenka tonomis. Tačiau mūsų kraštuose nei voveraičių, nei kitokių grybų, pasak grybautojų, gausaus derliaus kol kas nematyti.
„Grybų nėra gausiai. Net jei ir randi baravykų, kurie atrodo lyg iš paveiksliuko, perpjovęs pamatai – sukirmijęs“, – pasakoja užkietėjęs grybautojas Sigitas, dar trečiadienio rytą spėjęs patikrinti savo pamėgtus plotus.
Juose voveraičių nebūdavo ir nėra. Pasak jo, rajone apskritai nedaug vietų, kur galima jų rasti, nors pakelėje apie Lekėčius prekiautojai jų tikrai siūlo. Sigitas garsiai svarsto, kad šie metai skiriasi nuo pernykščių, nes pernai panašiu metu jis jau pilnas bagažines grybų namo parveždavo. Gali būti, sako jis, kad dėl to kaltas sausas mūsų pavasaris, tačiau vyriškis vilties nepraranda: „Už kokios savaitėlės, o jau po Žolinės tai grybų tikrai turėtų atsirasti.“
Apsukęs pamėgtas grybų vietas mūsų rajone ir patvirtinęs tai, ką kalba kiti vietiniai grybautojai, Saulius Arštikaitis voveraičių laimikiu džiaugėsi Dzūkijoje. Asmeninio archyvo nuotr.
Grybų mūsų rajono miškuose neradęs, jų ieškoti link Dzūkijos patraukė ir šakietis Saulius. Grybų sako pats nelabai mėgstąs, bet būti miške, grybauti patinka. Dzūkijoje voveraičių vyriškis rado nemažai. Jas ketina džiovinti, trinti ir gamintis kapsules, kurias vartos kaip organizmą stiprinančią priemonę.
Panašiai kalba ir šakiečiai Aldona ir Juozas. Pensinis amžius, šmaikštauja Aldona, geras tuo, kad turi laiko tokioms pramogoms. Kartais per dieną dėl grybų ir uogų jie apsuka visai nemažą ratą po mūsų rajoną – nuo Gotlybiškių iki Lekėčių ir Novaraisčio. Grybautojai turi pamėgtas grybingas vietas, bet voveraičių, tikina, jose nedaug, o jei ir randa, tai nebent miškuose aplink Lekėčius. Juos labiau domina baravykai, raudonviršiai, mėlynės. Bet, kaip ir kiti grybautojai, juodu kalba tą patį – grybai sukirmiję, o mėlynių uogienojai, matosi, nušalę, uogos šiemet gana smulkios.
„Žiemą beveik nebuvo sniego, pavasaris sausas, grybieną tik dabar lietus įmerks, todėl grybų tikimės rasti arčiau Žolinės“, – kalba Aldona ir pripažįsta pati miško gėrybių nepardavinėjanti ir neperkanti, nes jiems su vyru grybavimas – didelis malonumas.
„Tik grįžtant ima galvą skaudėti, kai galvoji, kad reiks tuos grybus nudarinėti“, – šmaikštauja pašnekovė.
Prekystaliai tušti arba kuklūs
Antradienį priešpiet apsilankius Šakių turguje, vaizdas kalbėjo pats už save – nebuvo nė vieno prekeivio su grybais ar uogomis. Tačiau porą prekiautojų pavyko sutikti priešais didžiąją „Maximą“. Voveraitėmis, mėlynėmis ir pačios užaugintomis šilauogėmis prekiavo Rūta iš Karčrūdės. Moteris sako, kad šiemet voveraitės jos žinomose vietose pasirodė liepos pradžioje, tačiau pririnkti jų prekybai nėra lengva.
„Prigrybauti pusantro litro – juodas darbas. Kartais pusę dienos kemsynuose klaidžioji, erkių daugiau prisirenki nei grybų. Bet kai žinai vietas, gali šį tą rasti“, – šypsosi Rūta.
Už pusantro litro voveraičių ji prašo šešis eurus, už litrą mėlynių – tiek pat. O kokios kainos kituose miestuose?
„Aš turiu savo gyvenimą ir savo kainas, įsivertinu savo darbą“, – atvirai kalba ji ir prisipažįsta, kad toks būdas jai padeda prisidurti prie neįgalumo išmokos.
Anksčiau Rūta grybus parduodavo, kaip pati įvardina, už pusdykį supirkėjams, nes lyg ir drovėjosi prekiauti gatvėje ar turguje.
„Bet kai pamatai, kiek supirkėjai moka – gaila savęs pasidaro“, – sako moteris ir priduria, kad, tarkime, Vilkaviškio turguje jos uždarbis būna didesnis, nes už mėlynes gauna po aštuonis ar devynis eurus už litrą, todėl kartais savaitgalį nuvyksta prekiauti ten. O dejuojantiems, jog brangu, Rūta atsako: „Kai pirkti, tai brangu, o miškas juk visiems už dyką – nei ravėti jį, nei laistyti reikia, nueini, prisirinkai ir šventa, nešiesi.“
„Tie, kas tikrai nori, perka net kainos neklausę, nesidera, o kai kada ir grąžos neima“, – sako Rūta ir priduria, kad miškas, net ir turint stuburo problemų, kurios apsunkina vaikščiojimą, jai yra atgaiva, todėl ją piktina nesąžiningi, gamtą niokojantys uogautojai, kuriuos paskui dar išvysta ir prekiaujančius. Sako vieną mėlynes specialiomis šukomis šukuojančią to paties kaimo gyventoją pati iš miško išvijo, nes po tokių šukavimų pažeidžiami uogienojai ir uogų derliaus kitąmet ten nesitikėk.
Tą dieną, kol kalbėjomės, Rūtai prekyba sekėsi puikiai, o smalsuolių, besiteiravusių tik kainos, buvo ir dar daugiau. Perkantys žmonės kalbėjo, kad patys arba neturi laiko, arba sveikatos grybauti bei uogauti, todėl mielai palaiko tokius žmones kaip Rūta.
„Voveraitės su šviežiomis bulvėmis tikras delikatesas, o mėlynių mutinys su pienu atstoja puikiausią desertą“, – kalbėjo voveraičių ir mėlynių iš Rūtos pirkusi šakietė.
Prekyba voveraitėmis intensyviai vyksta ir internete. Jei kaina mažesnė (apie tris eurus), tai dažniausiai reikia grybus atsiimti iš prekiautojo, o jei didesnė, prekeiviai siūlo net ir pristatymo paslaugą. Sezonas, sako grybautojai, tik prasideda, todėl belieka tikėtis, kad nuo rugpjūčio vidurio gamta pasirūpins ne tik paprastu, bet ir grybų lietumi.
Ramūnas iš Šakių:
