Skelbiamas konkursas po konkurso, bet norinčių dirbti savivaldybės vyriausiuoju inžinieriumi neatsiranda. Administracijos direktorius Vytautas Ižganaitis ieško jo nuo pat kadencijos pradžios. Verkiant trūksta ir IT specialisto – prisikaupė kalnai darbų, kurių nėra kam nuversti. Dar dvi laisvos kėdės netrukus turėtų būti užpildytos. Tik ar ilgam? Su panašiais iššūkiais susiduria visos mažesnės šalies savivaldybės – trūksta ir valstybės tarnautojų, ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. „Draugas“ domisi, kaip Šakiams sekasi gyventi be jų, kas daroma, kad darbas savivaldybėje taptų patrauklesnis.
Rekordas – beveik penkerių metų paieškos
Praėjusią savaitę rašėme, kad Šakiams, pralenkus visas kitas šalies savivaldybes, pavyko užsitikrinti didžiausią europinių lėšų dalį dviračių takams tiesti. Meras Raimondas Januševičius neslėpė gerų emocijų ir dėkojo savivaldybės darbuotojams.
„Laiko buvo labai nedaug, dirbome dieną naktį“, – sakė jis, pabrėždamas, kad dalis rajonų net nesiryžo imtis šio iššūkio.
Tačiau savivaldybėje ne tik džiaugsmai, bet ir rūpesčiai. Darbuotojų sąraše – tuščios eilutės, kai kurios pozicijos itin reikšmingos, tarkim, trūkstant kvalifikuoto IT specialisto savivaldybė vėluoja pereiti prie skaitmenizuotos dokumentacijos. Ar tai nesiaurina galimybių dalyvauti projektuose, pretenduoti į europines lėšas? Tikrai ne – užtikrina rajono vadovai: visi darbai nudirbami, tik jie reikalauja didesnių pastangų.
„Negaliu sakyti, kad pas mus nuolat trūksta žmonių. Tačiau kvalifikuotų inžinerinių specialybių darbuotojų poreikis – įsisenėjęs. Tai inžinieriai, architektai, kurie turi dalyvauti statybos, plėtros procesuose, žiūrėti teisės aktus, sutartis, – patikslina V. Ižganaitis. – Savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus atranką skelbėme keturis kartus, bet neatsirado nė vieno specialisto, kuris norėtų pretenduoti.“
Situacija išties įsisenėjusi. Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas, pagal kurį visi rajonai privalo turėti savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus etatą, įsigaliojo beveik prieš penkerius metus. Tad šio specialisto, atsakingo už savivaldybės inžinerinių sprendinių teisinę priežiūrą, trūko ir anos kadencijos administracijoje.
Administracijos direktorius prisimena su panašiais sunkumais susidūręs, kai jam pradėjus eiti pareigas vyko ūkio skyriaus reorganizacija. Skyriui skilus į du, trūko keturių darbuotojų. Ilgiausiai ieškota kelių inžinieriaus, net teko koreguoti pareigines instrukcijas, derinant jas prie konkretaus specialisto bei jo studijų diplomo.
„Žiūrime pagal gyvenimą, pagal realią situaciją“, – pripažįsta direktorius.
O reali situacija sudėtinga, kadangi pastaraisiais metais inžineriniai specialistai visoje šalyje itin paklausūs ir paklausa tik didėja. V. Ižganaitis vyriausiąjį inžinierių Šakiams bandė privilioti tiesiai iš „Vilnius Tech“, bendravo su šių specialistų kalvės vadovais, pačiais studentais. Paaiškėjo, kad inžinieriai išgraibstomi tiesiai iš studijų suolo – visi magistrantūrą baigiantys jaunuoliai jau dirba arba turi darbo sutartis. Jų kryptis – didieji šalies miestai.
Griežtos, teisės aktų reglamentuotos atrankos kriterijų supaprastinti nepavyko, tad kol kas Šakiams tenka verstis be vyriausiojo inžinieriaus.
V. Ižganaičio vertinimu, viešasis sektorius šiandien itin palankus darbuotojams. Tarp privalumų – socialinės garantijos ir nemažai lengvatų. Pavyzdžiui, valstybės tarnautojas, priklausomai nuo darbo stažo, kasmet gauna nuo 22 iki 37 darbo dienų atostogų. Šakių savivaldybė dar skiria iki penkių dienų sveikatinimuisi, profsąjungų nariai turi papildomas penkias dienas sveikatinimuisi bei dvi dienas saviugdai. Direktorius skaičiuoja, kad, susumavus visas lengvatas, maksimaliai išeina 44 poilsio dienos per metus. Tokių darbuotojų Šakiuose yra, dažniausiai jie net neišnaudoja visų laisvadienių – sako nenorintys piktnaudžiauti.
Vis tik Bendrųjų reikalų skyriuje jau ne pirmas mėnuo laukiama vyriausiojo specialisto – informatiko. Du kartus skelbtas konkursas rezultatų nedavė, keičiant pareigybės aprašymą rengiamasi trečiajam.
„Gerus informatikus graibsto visos įstaigos. Mums jis irgi gyvybiškai reikalingas. Ateina dirbtinis intelektas, keičiasi reikalavimai – privalome atsisakyti popierinių dokumentų, visa dokumentacija perkeliama į elektroninę erdvę... Užduočių labai daug, pradedant programomis, baigiant kompiuterių, procesorių priežiūra. Savivaldybė turi du IT specialistus, žūtbūt reikalingas ir trečias“, – situaciją pristato administracijos vadovas.
Netrukus bus skelbiamas konkursas į naują pareigybę – mobilizacijos vyriausiojo specialisto. Šiam etatui tikslinė dotacija yra skiriama iš valstybės biudžeto. Nors atrankos procedūros dar neprasidėjo, V. Ižganaitis tikisi sklandžios eigos. Jau dabar į savivaldybę kreipiasi buvę kariškiai, kitų tarnybų statutiniai darbuotojai, esantys atsargoje, tarp jų ir atsakingas pareigas europinėse struktūrose ėję asmenys.
Beje, šią vasarą skelbtos atrankos į dvi pareigybes – jaunimo reikalų koordinatoriaus bei tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus – taip pat neužsitęsė. Dvi naujos darbuotojos šiandien jau įsivažiavusios į darbus.
Direktorius viliasi, kad sėkmė lydės ir šiuo metu vykdomą konkursą į Ūkio ir investicijų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas: „Uždaviniai svarbūs, jų daug – atliekų surinkimo, išvežimo klausimai, beglobių gyvūnų priežiūra, individualūs nuotekų įrenginiai gyventojams, paraiškos bei kompensavimas... Tikiuosi, kad spalį jau bus, kas viso to imsis.“
Jis mano, kad svarus argumentas kandidatuojant atrankoje – ir atlyginimai, esą savivaldybėje jie nėra maži. Tarkim, savivaldybės vyriausiajam inžinieriui siūlomas 2678 eurų atlygis „ant popieriaus“, vyriausiajam specialistui, atsakingam už mobilizaciją, – 2321 (dotuojamas iš Vyriausybės). Ūkio ir investicijų skyriaus vyr. specialisto, IT specialisto pareiginis atlyginimas – 2321 euras iki mokesčių.
Darbai stalčiuose nedulka
„Darbai negali stovėti vietoje, – V. Ižganaitis tvirtina, kad laisvas etatas proceso nestabdo – išeinančio specialisto funkcijos perskirstomos kitiems to paties skyriaus darbuotojams, už papildomą krūvį jiems mokami priedai. – Bet, aišku, kai išeina jauni, perspektyvūs žmonės, su kuriais siejame dideles viltis, nėra linksma.“
Tiesa, jau normalia praktika tapo ir tai, kad trūkstant specialisto vietoje, savivaldybė perka paslaugas iš šalies. Kerta savivaldybei per kišenę? Anot V. Ižganaičio, turėti savą darbuotoją visada pigiau. Kita vertus, jei reikalingas trumpalaikis prisidėjimas, pavyzdžiui, vieno ar kito projekto ekspertavimui, pirkti paslaugą netgi labiau apsimoka.
Meras R. Januševičius tikina, kad dėl situacijos savivaldybės kabinetuose jis ramus: svarbiausia, kad netrūksta nė vieno skyriaus vadovo. Kadencijos pradžioje, kai keičiantis politinei komandai Ūkio ir investicijų skyrių paliko iš viso šeši darbuotojai, ji iš tiesų kaito.
„Šiandien savivaldybė dirba visu pajėgumu. Jeigu yra vienas ar kitas darbuotojų pasikeitimas, atsiradęs laisvas etatas, bendro proceso reikšmingai neįtakoja. Čia ir dabar perskirstomi darbai, funkcijos deleguojamos kitam specialistui ar patys vedėjai užpildo atsiradusią nišą. Svarbiausia, kad turime juos, turime visą atsakomybę už kuruojamas sritis“, – patikina meras ir pabrėžia komandos svarbą. Pirmoje vietoje – stiprūs specialistai, be jų ir ant lėkštutės paduodamų milijonų paimti nebūtų kam.
„Tik parodykite, kur tie milijonai guli, mes juos paimsime“, – juokiasi rajono vadovas ir sako net neprileidžiantis galimybės, kad dėl vienos ar kitos laisvos kėdės galėtų strigti darbai.
Šakių rajono savivaldybėje (kartu su seniūnijomis) dirba 44 valstybės tarnautojai, 212 darbuotojų dirba pagal darbo sutartis.
Lolita iš Šakių:
