Kartu su Griškabūdžio seniūnu Sauliumi Naumavičiumi skaičiuojame: jei Trimetės programos apimtys išliks tos pačios, paskutinis seniūnijos žvyrkelis bus išasfaltuotas po 15-os metų. Lyg ir ne už kalnų, tačiau per tą laiką dėvisi ir trupa anksčiau paklotas asfaltas, tad perspektyva neatrodo džiuginanti. Trupa ir rajono valstybinės reikšmės keliai, priklausantys „Via Lietuva“. Pati savivaldybė, kurios indėlis į Trimetę programą pastaraisiais metais siekia 1,4 mln. eurų kasmet, didesnių įsipareigojimų prisiimti nebegali. Galbūt „Via Lietuva“ prisidėjimas gali būti efektyvesnis? Praėjusią savaitę savivaldybė įmonei išsiuntė laišką, prašydama paaiškinti, kokia dalis jos šimtamilijoninio biudžeto pasiekia Šakių rajoną.
Nauji objektai – jau gruodžio pradžioje
Savivaldybės administracijos Ūkio ir investicijų skyriaus vedėjas Martynas Remeikis panašią prognozę, apie kokią kalba Griškabūdžio seniūnas, pateikia ir visam rajonui – išasfaltuoti visoms žvyruotoms gatvėms prireiks ne mažiau nei dešimtmečio. O kur dar keliai, kurie rajone susidėlioja į tankų ir probleminį tinklą...
Savo duomenų bazėje jis mato bendrą rajono situaciją: šiandien turime 146 km asfaltuotų ir 118 km žvyro dangos gatvių; kelių atitinkamai – 25 ir 648 km.
Šie skaičiai atsidurs ir ant savivaldybės komisijos, kuri, remdamasi išplėstinės seniūnaičių sueigos protokolu, tvirtina vietinės reikšmės kelių Trimetės programos objektų sąrašą, stalo. Sąrašas sudaromas seniūnų ir seniūnaičių pasirašytų protokolų pagrindu.
Komisijai vadovaujantis vicemeras Egidijus Peleckis sako, kad seniūnaičių sueigai ruošiamasi jau dabar – gruodžio pradžioje bus šaukiami seniūnaičių ir bendruomenių pirmininkų susirinkimai seniūnijose. Galutinis Trimetės programos sąrašas, papildytas naujais objektais, paprastai tvirtinamas paskutiniame metų tarybos posėdyje. Tikėtina, kad taip bus iš šįmet.
„Vyriausybė yra suteikusi savivaldybėms privilegiją tvarkytis savo kelius ir skiria tam lėšas per „Via Lietuva“ Kelių plėtros ir priežiūros programą (KPPP). Tarybos patvirtintame sąraše – atkarpos, kurios bus tvarkomos būtent pagal ją. Antras finansavimo šaltinis – savivaldybės biudžeto lėšos“, – primena vicemeras.
Vyriausybės skiriamų lėšų dalis šiems metams šiek tiek padidėjo. Iki šiol KPPP lėšos sudarė 1,8 mln. eurų, 2025 m. – 2,1 mln. eurų. Treti metai prie Trimetės programos įgyvendinimo prisideda ir savivaldybė. Iš rajono biudžeto kasmet skiriama 1,4 mln. eurų.
Ūkio ir investicijų skyriaus vedėjas Martynas Remeikis (dešinėje) įspėja, kad savivaldybės prisidėjimas prie Trimetės programos negalės būti toks dosnus kaip iki šiol, nes „palikti šioje eilutėje 1,4 milijono eurų bus labai sunku“, o vicemeras Egidijus Peleckis gyventojų prašo kantrybės: gatvių asfaltavimo eiliškumas nustatomas pagal jiems atstovaujančių seniūnaičių ir seniūnų pasirašytus protokolus. Renkami parašai pakeisti šios tvarkos negali. „Draugo“ archyvo nuotr.
Civilizacija reikalinga ir kaime
Gatvių bei kelių asfaltavimo eiliškumas metai iš metų kelia įtampą tarp gyventojų. Vicemeras E. Peleckis sako, kad ir šiuo metu savivaldybėje guli ne vienas jų prašymas tvarkyti vieną ar kitą gatvę, surinkta dešimtys parašų. Žmonės tikisi paskubinti tuos darbus, kurių nėra trimečiuose planuose.
„Gyventojai galbūt nori vieno ar kito, bet jiems atstovauja seniūnaitis, kuris su savo žmonių problemomis ateina į seniūniją. Mes jų sprendimų neįtakojame, nesikišame, vadovaujamės seniūnų pasirašytais protokolais. Tačiau savivaldybėje sudaryta komisija jau trečius metus važiuoja per seniūnijas, kartu su seniūnais apžiūri, įvertina gyventojų pateiktus objektus. Komisija gali koreguoti trimetį sąrašą – turi teisę įtraukti naujus objektus, bet išbraukti jame jau esančius – tikrai ne, to nepraktikuojame. Gatvė nebent gali persikelti į kitus metus, jeigu ten būna numatyta infrastruktūros plėtra“, – aiškina E. Peleckis, kaip pavyzdį pateikdamas Pušyno gatvę Lekėčiuose, kuri trimečiame sąraše užsibuvo nuo šios kadencijos pradžios.
Griškabūdžio seniūnas S. Naumavičius primena, kad Trimetės programos eiliškumas sudaromas dalyvaujant seniūnaičiams ir bendruomenių pirmininkams, jiems teikiant naujus objektus.
„Programa tenkina visų gyventojų poreikius. Ne politikų, o gyventojų, – akcentuoja jis. – Per seniūnaičius jie patys nusprendžia, kokios atkarpos pirmiausia turi būti tvarkomos. Nesutarimai? Savaime suprantama! Bet kažkaip, kompromiso būdu, susitarti pavyksta. Kasmet tenka daug aiškinti, pagrįsti, kodėl šįmet tas, o ne kitas patenka. Man svarbu sustatyti teisingą eiliškumą – kad ne viskas vien Griškabūdžiui, bet kad ir kaimai pajustų, kad civilizacija yra.“
Darbų dar daug, o lėšos, panašu, mažės
28-erius metus Griškabūdžio seniūnijai vadovaujantis S. Naumavičius nesiima iš atminties vardinti visų pagal Trimetę programą atliktų darbų. Jų sąrašas ilgas ir kasmet pasipildo vis naujais objektais.
Vien per šiuos metus atliktas paprastasis remontas (atkurtas asfaltas) Paluobių Lauko ir Beržų gatvėse, Griškabūdyje suprojektuota ir išasfaltuota automobilių aikštelė prie parduotuvės, parengti asfaltavimo projektai Patašinės Lauko ir Alyvų gatvių bei Griškabūdžio Draugystės gatvės. Svarbu ir tai, kad pastaraisiais metais kapitaliai remontuojant gatvę, keičiant žvyro dangą asfaltu, įrengiamas ir naujas apšvietimas.
Tačiau džiaugdamasis „civilizacija“ seniūnas kalba ir apie problemas.
„Išasfaltavome daug gatvių, bet dabar jau reikia pradėti atnaujinimą tų, kurios buvo asfaltuotos mano darbo pradžioje, 1997–1998 metais. Keičiant žvyro dangą į asfaltą, per metus pasidaro daugiausiai 500 metrų, vadinasi, pagal tai, kiek turime žvyrkelių, užtruktume dar 15 metų. O jau pirmąsias reikia perasfaltuoti iš naujo...“ – skėsteli rankomis S. Naumavičius, pabrėždamas, kad dabar darbų apimtis gerokai didina savivaldybės prisidėjimas.
Ūkio ir investicijų skyriaus vedėjas M. Remeikis sako, kad tokie seniūno apskaičiavimai – arti tiesos. Juk Griškabūdžio seniūnijoje, skaičiuojant vien gatves, be kaimo keliukų, inventorizuota 14 km asfalto ir 12 km žvyro dangos.
„Taip, rajone yra daug neasfaltuotų ruožų, – bendrą rajono situaciją įvertina M. Remeikis. – Jeigu išlaikytume tą patį didelį finansavimą, kokį turime dabar, vien gatvėms išasfaltuoti, neįskaičiuojant paprastojo remonto darbų – neatnaujinant senų asfalto dangų, prireiktų dešimtmečio. O kartu su atnaujinimu – ir visų 15-os metų.“
Vis tik jis labai abejoja, ar pavyks išlaikyti dabartinį finansavimą. Juk savivaldybei ant pečių – kiti ilgalaikiai projektai, kuriems skiriamos biudžeto lėšos: dviračių takų, piliakalnių, turizmo pritaikymo, daugiabučių kiemų atnaujinimo...
„Jau ir kitiems metams palikti šioje eilutėje 1,4 mln. eurų bus labai sunku“, – tvirtina M. Remeikis.
Klausimas „Via Lietuvai“: kur nukeliauja milijonai?
Visa ši situacija savivaldybės vadovus privertė atidžiau pasidomėti „Via Lietuva“ indėliu į rajono kelių būklės gerinimą.
Praėjusią savaitę bendrovei išsiųstas mero Raimondo Januševičiaus pasirašytas raštas, kuriame prašoma atsakyti į savivaldybei aktualius klausimus.
„Nagrinėjant „Via Lietuva“ KPPP programos finansavimo lėšų (šįmet iš viso per 600 mln. eurų) sąmatą ir paskirstymo schemą, matyti, kad 38 proc. skiriama savivaldybėms, o 62 proc. – valstybinės reikšmės keliams. Būtent šie skaičiai iškėlė visą eilę klausimų, todėl inicijavau oficialų savivaldybės paklausimą. Niekur neteko matyti informacijos, kiek per metus „Via Lietuva“ Šakių rajone investuoja lėšų iš tų 62 proc. – kas skiriama asfaltavimui, kokie ruožai žvyruojami ir kiek tam skiriama lėšų, kiek lėšų skiriama valstybinės reikšmės kelių priežiūrai – pakelių šienavimui, žiemos tarnybos paslaugoms ir taip toliau“, – aktualiausius klausimus vardija savivaldybės tarybos narys, Ūkio ir verslo komiteto pirmininkas Giedrius Pulokas, tikėdamasis sulaukti bent pastarųjų penkerių metų Šakių rajonui skirto finansavimo išklotinių.
Klausiamas, kokia yra Šakių rajono valstybinės reikšmės kelių būklė, jis atsako trumpai: tragiška. Esą labai prastą situaciją rodo vien tai, kad remontuojant konkretų ruožą kelias tvarkomas ne per visą jo plotį, o tik atskirais lopais.
„Banguotas, išsiklaipęs, vietomis palopytas“, – valstybinės reikšmės kelią Jurbarkas–Šakiai, tokiu principu tvarkytą bent keliose per rajoną besidriekiančiose atkarpose, apibūdina jis.
Tai, anot G. Puloko, rodo lėšų stygių, bet kartu kelia klausimą, kur nukeliauja didžioji „Via Lietuva“ valstybinės reikšmės keliams skiriamų lėšų dalis.
„Remontai – tik palopymas, žvyrkelių asfaltavimas vyksta labai menka apimtimi. Gavus atsakymą bus aiškiau, kiek „Via Lietuva“ lėšų tenka mūsų rajone prižiūrimiems asfalto ir žvyro dangos kelių ruožams“, – situacijos išaiškinimo laukia G. Pulokas.
Eduardas iš Griškabūdžio:
