Sekmadienis – advento pradžia. Griškabūdyje tarnaujantis kun. Deividas Baumila sako, kad tai džiaugsmingo laukimo laikas ir šypsodamasis priduria – lapkričio 20 d. buvo 100 dienų nuo paskyrimo naujoje tarnystės vietoje Šakių dekanate. Tad ir sėdamės pokalbiui su dvasininku apie jį patį, kunigystę, advento laukimą ir ne tik.
20 metų donorystės veikloje
Kun. D. Baumila Vilkaviškio vyskupo dekretu rugpjūčio viduryje buvo paskirtas tarnauti trijų parapijų – Barzdų Kristaus Karaliaus, Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo ir Nemirų Šv. Dvasios – klebonu. Šios savaitės pradžioje apsilankome Griškabūdyje ir pirmiausiai teiraujamės klebono apie jo donorystės kelią, mat, sulaukę Kauno klinikų Kraujo centro prašymo laikraštyje pasidalinti kvietimu apie akciją, atsitiktinai sužinojome, kad kun. D. Baumila – aktyvus ir daugiametis jų donoras. Dvasininkas pasakojo, kad donorystei paskatino mama, nes vaikystėje ją lydėdavo į tuometinį Kraujo centrą Kaune, matydavo, kaip ima kraują, tad prabėgus vos mėnesiui po aštuonioliktojo gimtadienio nusprendė pradėti savo donoro kelią. 
Jau dvidešimt metų kun. Deividas Baumila aukoja kraują, kaip pats tvirtina, kad galbūt kažkam išgelbėtų gyvybę ar sustiprintų sveikatą, tad sekmadienį kviečia ir kitus prisidėti prie kraujo donorystės akcijos ir atvykti į Griškabūdį. Asmeninio archyvo nuotr.
Ankstesnėje tarnystės vietoje Vilkaviškyje Kraujo centras yra surengęs ne vieną kraujo donorystės akciją, tad šią idėją klebonas parsivežė ir į Griškabūdį. Jis kviečia ir mūsų krašto žmones atsiliepti į šią gerumo iniciatyvą, prisidėti prie kilnaus tikslo – kraujo bus galima paaukoti Griškabūdžio parapijos klebonijoje (Alyvų g. 2 A) pirmąjį advento sekmadienį, lapkričio 30d. Įsijungti į donorystę dvasininkas nuolat ragina ne tik pažįstamus, kolegas, bet ir Griškabūdžio gimnazijos bei neseniai Griškabūdžio bažnyčioje apsilankiusius Lukšių Vinco Grybo gimnazijos gimnazistus.
Kun. D. Baumila atskleidžia – lapkritį lygiai 20 metų nuo pirmosios jo kraujo donacijos 2005-aisiais. Duoti kraujo jis stengiasi bent 3–4 kartus per metus. Šį sekmadienį kraujo paaukos jau 53-iąjį kartą (šiais metais jam suteiktas ir Garbės donoro vardas).
„Kraują duodu ne dėl kažkokio skaičiaus ar apdovanojimo. Gera žinoti, kad kažkam padedi, kad iš vienos donacijos gali išgelbėti trijų pacientų gyvybes, – sako kunigas. – Ir Kristus yra sakęs, kad nėra didesnės meilės kaip gyvybę už draugus atiduoti. Kraujas būtiniausia gyvybės dalis, tai ir duodamas kraują padedi kažkam išgelbėti gyvybę.“
Pakrypus pokalbiui apie pomėgius, kunigas atskleidžia, kad domisi monetų istorija ir kolekcionuoja skirtingų šalių monetas. Kolekcijoje daugiausia – dviejų eurų nominalo. Pašnekovas atskleidžia – domėtis monetų istorija ir jas rinkti pradėjo, kuomet 2015 m. Lietuvoje buvo įvestas euras.
Asmeninio archyvo nuotr.
Patarnavo Mišioms nuo septynerių
Be abejo, teiraujamės klebono, kas jį atvedė į kunigystę. Pašnekovas atskleidžia, kad prie altoriaus patarnauti šv. Mišioms pradėjo būdamas septynerių gimtojoje Šlienavos (Kauno r.) parapijos bažnyčioje.
„Galbūt tai ir buvo mano kelio į kunigus pradžia. Močiutė sekmadieniais vesdavosi į bažnyčią. Iš to pačio miestelio yra kilęs kun. Kęstutis Sprangauskas, būdamas klierikas grįždavo į tėviškės parapiją, tai mums, vaikams, jis buvo toks pavyzdys. Į kunigystę vedė ilgas kelias: po mokyklos vienerius metus studijavau VDU Katalikų teologijos fakultete, tai buvo apmąstymo metai – toliau norėjau savo gyvenimą pašvęsti Dievo ir žmonių tarnystei, tad 2007 m. perstojau į Kauno kunigų seminariją“, – prisimena jis.
2012 m. gruodį klierikas D. Baumila baigė kunigų seminariją, buvo paskirtas tarnauti kaip diakonas į Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedrą, o 2013 m. birželio 23 d. vyskupas Rimantas Norvila suteikęs kunigystės šventimus nuo tos pat dienos savo dekretu jį paskyrė šios Katedros vikaru. Tad Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedroje kun. Deividas darbavosi 12 su puse metų.
D. Pavalkio nuotr.
„Pradėjau tarnystę Vilkaviškio Katedroje prie klebono prelato Vytauto Gustaičio, pastaruosius penkerius metus – prie klebono kan. Virginijaus Gražulevičiaus. Vikaro tarnystė – nuolatinė mokykla. Vyskupo žinią, kad būsiu perkeltas į kitą parapiją, priėmiau ramiai. Kalbuosi per jaunimo dienas su viena jauna tikinčiąja, ši ir sako, kad, klebone, jums pradėjus tarnauti Vilkaviškyje mes buvom pirmokės, o dabar – pirmame kurse universitete. 12 metų tarnystės Vilkaviškio Katedroje – visą mokyklos kartą išleidau ir pats tarsi baigiau mokyklą“, – pripažįsta dvasininkas pridurdamas, kad klebono pareigos trijose parapijose uždeda daugiau atsakomybės.
Kun. D. Baumila sako, kad laukia kalėdojimo, kada galės aplankyti parapijiečius, susipažinti su jais. Jau su buvusiu kun. Vytautu Mazirsku, dar prieš perimant parapijas, jas apvažiavo, susipažino su tikinčiųjų aktyvu, patarnautojais, seniūnais. Turi naujasis klebonas ir planų dėl numatomų darbų, kuriuos reikia atlikti parapijose, vienas iš jų – sutvarkyti parapijose tarnavusių dvasininkų amžinojo poilsio vietas – per visas tris parapijas apie 20.
„Turiu tradiciją atsinešęs iš prelato V. Gustaičio – per Vėlinių aštuondienį aplankyti parapijoje tarnavusių dvasininkų amžinojo poilsio vietas, uždegti žvakelę, sukalbėti maldą. Šią tradiciją tęsiau šiemet ir čia“, – teigė D. Baumila.
Įsigilinti, ko laukiame
Galiausiai pokalbis pakrypsta apie adventą, teiraujamės dvasininko, kaip gyventi, kad adventas būtų adventu?
„Deja, bet šiandien didžiausios metų šventės paverstos intensyvaus vartojimo laikotarpiu. Liūdna darosi, kai matai, jog kitą dieną po Vėlinių žvakės prekybos centruose keičiamos kalėdinėmis dekoracijomis, skamba „Jingle Bells“ ir kitos dainelės. O visą gruodį kultūros kalendoriuje vien koncertai. Taip, advento laikotarpis yra džiugaus laukimo – laukiame Jėzaus gimimo ir antrojo Kristaus atėjimo. Susitikimo su juo gyvai ir šiandien. Turėtume susitelkti, įsigilinti, ko laukiame? Kad laukiame ne vien Kalėdų Senelio, kuo gražiau pasipuošti eglutę, pastatus. Per adventą linkėčiau nepasiduoti tam išorės diktuojamam gyvenimo tempui, o truputėlį nurimti, susikaupti bei susimąstyti, – sako kun. D. Baumila. – O jau per Kūčias su visa šeima papuošti eglutę, susitelki į tikrąją Kalėdų šventės prasmę.“
Tad artėjančių švenčių proga kun. D. Baumila linki parapijiečiams, laikraščio skaitytojams, visiems žmonėms prie santarvės, taikos palinkėjimų dažniau atsiversti ir paskaityti Šventąjį Raštą, kad galbūt per Dievo žodį „ateis atsakymas į iškeltą klausimą, ramybė širdyje“.
„Kad gautume atsakymą, reikia išmokti ir klausytis... Pabūti tyloje ir paklausyti savo širdies, sąžinės balso. Ir Jėzus sako, kai „meldiesi, eik į savo kambarėlį ir, užsirakinęs duris, melskis savo Tėvui...“, – dvasininkas drąsina nebijoti paprašyti pagalbos, rasti atsakymą, ramybę ir tiek pas Dievą, tiek pas kiekvieną žmogų ateiti nuoširdžiai, su atvira širdimi.
Eduardas iš Griškabūdžio:
