Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, praėjusį penktadienį beveik visoje šalyje buvo stebimas vandens lygio upėse kilimas. Domimės, kokia situacija Nemune, didelę ledų sangrūdą stebime Gelgaudiškyje. Šiuo metu Šešupė iš ledo gniaužtų jau išlaisvėjusi, tačiau stipriai patvinusi. Ko gero, pavasarinių potvynių išvengėme.
Šiemet žemė pasidengė stora sniego danga, upes sukaustė ledas. Mūsų rajono gyvenvietės, įsikūrusios Nemuno kaimynystėje, su nerimu laukė potvynio, bet šiltėjant orams pamažu, ledas ir sniegas tirpo iš lėto ir potvynio grėsmės, atrodo, išvengsime.
Kaip skelbia Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Kauno ir Jonavos rajonuose penktadienio naktis buvo nerami – staiga pakilus upių vandeniui, buvo apsemti gyventojų namai. Vietomis vanduo pakilo net iki 4 metrų aukščio, gyventojams teko skubiai evakuotis patiems.
Kokia situacija dėl galimo potvynio mūsų rajone, pirmiausiai teiraujamės prie Nemuno upės įsikūrusių seniūnijų vadovų. Tiek Kriūkų, tiek Plokščių seniūnai penktadienį tvirtino, kad Nemuno upė jau išsilaisvinusi iš ledo gniaužtų, vandens lygis yra šiek tiek pakilęs.
„Kol kas Kriūkuose jokios ekstremalios situacijos nėra. Ledo ant Nemuno nėra. Pievos šalia Nemuno, kaip kasmet, užliejamos, bet jokios tragedijos nėra“, – penktadienį tikino Kriūkų seniūnas Anatolijus Kazlauskas.
Kad jokios tragedijos dėl potvynio nėra Plokščiuose, patvirtino ir Plokščių seniūnas Danas Bendoraitis: „Ledo sangrūdos likusios tik Nemuno pakraščiuose. Vanduo pakilęs, bet kaip pavasarį – tai labai nedaug.“ 
Pasak Gelgaudiškio seniūno Valdo Dumčiaus, Nemuno lankos nuolat patvinsta, vanduo apsėmė ir keliuką, vedantį į Gelgaudiškio prieplauką, kuri taip pat atsidūrusi po vandeniu. D. Pavalkio nuotr.
Penktadienį nuvykus į Gelgaudiškį, ties prieplauka Nemunu plaukia tik pavienės ledo lytys. Tiesa, prieplaukos pasiekti nei automobiliu, nei pėsčiomis jau neįmanoma. Kone 100 metrų keliuko, vedančio į Gelgaudiškio prieplauką, užsemta vandeniu.
„Lankos užtvinsta nuolat, kone kiekvieną pavasarį, net ne dėl tvinstančio Nemuno. Vanduo kaupiasi ir iš laukų. Kelią vanduo išplauna, tenka vėliau atstatyti. Dar prieš dieną privažiavau prie prieplaukos, šiandien jau nebe, prieplaukos pontoninis lieptas yra laikomas ne sezono metu patalpose“, – pasakojo seniūnas.
Pavažiavus vos kilometrą, jau Jurbarko link, susikaupusi didelė ledų sangrūda: savo akimis stebime, kaip prasidėjo ledonešis, stumiasi, grūdasi ledai. Nemuno vanduo liejasi iš krantų. Čia atvykę stebėti ledonešio Gelgaudiškio gyventojai sakė, kad Nemune vandens lygis kyla akimirksniu, rodo apsemtas pievas ir laukus.
„Vanduo Nemune gali pakilti per pusvalandį. Net išvažiuoti nuo Nemuno pakrantės gali nesuspėti, gali kelią staigiai užsemti“, – pasakojo gyventojai.
Seniūnas viliasi, kad ledo lytys ir toliau upe judės žemyn ir vanduo Nemune daugiau nepakils ir pavyks išvengti didesnio potvynio.
Ledonešis penktadienį toliau judėjo Kidulių link. Kidulių seniūnė Renata Švelnytė-Mykolaitienė penktadienį prasidėjusio ledonešio laukė su nerimu.
„Vieni Nemuno gatvės gyventojai, kurie jau buvo nukentėję nuo Nemuno potvynio, yra pasiruošę: tiek techniką, tiek pašarus išsikėlę į aukštesnę vietą“, – situaciją komentavo seniūnė. 
Penktadienio vidudienį ledai Nemune pajudėjo ties Gelgaudiškiu ir trumpam sustojo, tačiau skynėsi kelią žemyn ir iki vakaro upė išsivadavo iš žiemos įšalo. D. Pavalkio nuotr.
Jurbarkiečiai praėjusio penktadienio vidurdienį taip pat rinkosi prie Nemuno prieigų stebėti prasidėjusį ledonešį. Kaip skelbia „Jurbarko šviesa“, panašu, kad Jurbarko rajone didelio vandens išsiliejimo iš Nemuno vagos, ko gero, irgi pavyks išvengti.
2010 m. Nemuno potvynis buvo vienas didesnių pastarojo laikotarpio pavasarinių potvynių Lietuvoje. Jis kilo, kai po ilgos žiemos staiga atšilo orai ir sparčiai pradėjo tirpti sniegas. Upėse pajudėjo ledai, o susidarius ledo sangrūdoms kai kuriose vietose vandens lygis staigiai pakilo. Dėl to Nemunas ir kitos upės išsiliejo iš krantų. Gelgaudiškiečiai mena, kad tuomet Nemuno vanduo pasiekė net pakalnėje esančios Gelgaudiškio bažnyčios tvorą, užsėmė vandentvarkos įrenginius.
Penktadienį lankomės ir Kudirkos Naumiestyje, ant Vinco Kudirkos tilto pasitikęs seniūnas Edvardas Belevičius kviečia pažvelgti į smarkiai patvinusią Šešupę, kurios srovė tolyn neša pakrantėse augančius medžius, krūmus, nendres. Seniūno teigimu, tokia srovė tik išvalo upę. Seniūnas pasakoja, kad didžiausias vandens pokytis Šešupėje buvo fiksuotas kovo pradžioje. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, Šešupėje vandens lygis per parą pakilo apie vieną metrą.
„Vandens matavimo stotyje užfiksuota, kad vandens lygis Šešupėje siekė apie tris metrus. Tiesa, upė užšalo, kai vandens lygis siekė vos keliasdešimt centimetrų“, – teigė seniūnas pridurdamas, kad naumiestiečiai tik džiaugtųsi, kad Šešupė visada būtų tokia vandeninga.
E. Belevičius pasakojo, kad, ledams pajudėjus, labiausiai buvo nerimauta dėl per Šešupę įrengtų laikino tilto konstrukcijų.
„Dar prieš savaitę ledai ties Kudirkos Naumiesčiu pradėjo judėti, grūdosi ties konstrukcijomis. Šiandien ledo ant Šešupės nebelikę, jau ir vanduo lengvai prateka. Pakilęs vanduo, laimei, neišplovė ir prietilčių“, – penktadienį situaciją komentavo seniūnas.
Pasak jo, taip užšalusi Šešupė buvo gana seniai. Seniūnas pasakojo, kad Šešupė stipriai patvinusi buvo tik 2010 m., kai visoje šalyje buvo potvynis.
„Tuomet Šešupės vanduo pakilo ir užliejo net pasėlių laukus. O šiandien kviečiai laukuose žaliuoja, kol kas jokios potvynio grėsmės nėra“, – tikino E. Belevičius.
Tiesa, Siesarties upė taip pat išsiliejusi iš krantų, yra apsėmusi ūkininkų laukus, tačiau žemdirbiai tikisi, kad vanduo didelės žalos pasėliams nepridarys.
Eduardas iš Griškabūdžio:
