Kasmetiniai seniūnų, taip pat biudžetinių įstaigų vadovų ar net skyrių vedėjų vertinimai skirti nustatyti darbo kokybę, pasiektus rezultatus ir kompetencijas. Tad administracijos direktoriaus Vytauto Ižganaičio ir mero Raimondo Januševičiaus teiraujamės, kokie gi tie rezultatai. Panašu, kad šiais metais labai nuskalpuotų nebuvo, tačiau administracijos vadovai tvirtina: tai nereiškia, kad, neatitikus lūkesčių, situacija per metus negali kisti. Būna, sako meras, įsivertinę, kad ne pakeliui vadovai patys deda pareiškimą ant stalo, o administracijos direktorius neatmeta galimybės, kad neeilinis vertinimas gali būti ir po pusės metų.
Natūralu, kalba abu administracijos vadovai, kad kiekvienas žmogus su savitu požiūriu į darbą, tačiau mero požiūris aiškus daugeliui – dirbti daug, neskaičiuojant darbo valandų, tad to paties jis tikisi ir iš kitų. Jeigu galiu aš, gali visi, šypsosi rajono vadovas. Ir jeigu ekstremali situacija, pavyzdžiui, šiųmetinė žiema, tai natūralu, kad seniūnas ne tik gali, bet ir turi pats gebėti sėsti ir prie traktoriaus vairo ir imtis būtiniausių darbų. Todėl seniūnų pasitarimo metu kone juokais nuskambėjusi mero frazė seniūnams turėti traktorininko teises, ko gero, ištarta ir sąmoningai, ne tik norint papokštauti.
Motyvacinė priemonė – didesnė alga
Tad pirmiausiai ir žvilgtelkime į seniūnijas. Rajone jų turime 14, visos turi nuolatinius seniūnus. Ir jei pernai du iš jų buvo įvertinti prasčiau (Gelgaudiškio ir Kudirkos Naumiesčio), tai šiais metais administracijos direktorius V. Ižganaitis vertinimais neišskyrė nė vieno – visi įvertinti „labai gerai“. Visgi pokalbio metu aiškėja, kad ne visų darbą bei pastangas tai ir atspindi, tačiau toks verdiktas lėmė, kad seniūnams kyla darbo užmokestis – pridedama 0,06 koeficiento (apie 40 eurų). Nors suma nėra didelė, sutinka V. Ižganaitis, tačiau šiais metais kilo ir pareiginės algos bazinis dydis, biudžetas taip pat įtemptas, tad galimybės yra tokios, kokios yra. Galima paminėti, kad seniūnų vidutinis darbo užmokestis „ant popieriaus“ nurodomas apie 3 tūkst. eurų, tačiau neturintys didesnio stažo ir patirties „į rankas“ gauna apie 1300 eurų ar kiek daugiau. Taip pat būtų galima skatinti padėka ar papildomomis atostogų dienomis, tačiau ši galimybė, anot administracijos direktoriaus, nėra labai palankiai vertinama, nes daugelis ne tik seniūnų, bet ir administracijoje dirbančių žmonių atostogų sukaupę net po porą mėnesių, tad tai jokia motyvacija.
Seniūnus vertinęs administracijos direktorius Vytautas Ižganaitis sako, jog, lyginant su pernai, mato poslinkį į gera, džiaugiasi, kai iš bendruomenių sulaukia teigiamų atsiliepimų apie atliekamus darbus, nes įprastai žmonės linkę žerti kritiką, bemaž pusė gaunamų skundų neretai net nepasitvirtina. D. Pavalkio nuotr.
Ko tikisi iš seniūnų?
Kalbėdamas apie patį vertinimą, V. Ižganaitis sako atsižvelgęs ir į per metus padarytą pokytį, sulaukiamus skundus iš bendruomenių. Tiesa, iškart priduria, kad tikrai ne visi iš jų pasiteisina, bet daugiausiai kritikos gaunama dėl Šakių seniūno Daliaus Jasevičiaus darbo. Tiesa, ir pati seniūnija didžiausia. Visgi pasitempti jam, sako administracijos direktorius, tikrai yra kur, o vadovas tam ir yra, kad ne pasiteisinimus galvotų, o prisiimtų atsakomybę.
Panašiai V. Ižganaitis kalba ir apie Lukšių seniūną Vytautą Andziulevičių, nes kai kurios šiųmetinės užduotys dar velkasi nuo pernai, tad viliasi, kad vargais negalais seniūnui pavyks sutvarkyti dvaro teritoriją, tarp užduočių ir kapinių vartų, tvoros sutvarkymas.
„Matysim eigoje. Nenoriu neeilinio vertinimo po pusmečio, bet su visais aptartos užduotys, su kai kuriais ir terminai“, – nedaugžodžiauja V. Ižganaitis.
Gaila, sako jis, kad Kudirkos Naumiesčio seniūnui Edvardui Belevičiui nepavyksta užmegzti glaudesnio dialogo su bendruomenėmis, ir priduria, kad „turi būti rastas bendras vardiklis“, nes kalbėtis, ieškoti kompromisų bendruomenėse būtina. Stipresnio ryšio su bendruomene V. Ižganaitis norėtų ir Plokščiuose, nors čia situaciją gelbsti stiprios žemės ūkio bendrovės ir jų pagalba seniūnui Danui Bendoraičiui, tačiau „pasitempti šiam seniūnui irgi yra kur“.
Kalbėdamas apie Kidulių seniūnę Renatą Švelnytę-Mykolaitienę, administracijos direktorius vertina, kad „tai vidurys“, norėtų daugiau ūkiškumo, greitesnių, kartais ir racionalesnių sprendimų.
Užtat gerais žodžiais mini mažųjų – Barzdų, Sudargo, Žvirgždaičių – seniūnes Jurgitą Didžiulienę, Ritą Grigaitienę, Giedrę Snudaitienę. Darbą išties išmanančiu ir besikalbančiu su bendruomene įvardija Slavikų seniūną Redą Juškaitį. Kaip griežtą, bet ūkišką ir puikiai besitvarkantį apibūdina Lekėčių seniūną Ričardą Krikštolaitį, taip pat Griškabūdžio seniūną Saulių Naumavičių. Pastarasis ir su žvyrkeliais puikiai tvarkosi, seniūnijoje sukonstruotas ir specialus padargas kelkraščiams prižiūrėti, seniūnas niekuomet neatsisako pagelbėti ir kitoms seniūnijoms. Būtent už aktyvumą, iniciatyvą ir požiūrį į darbą vertinamas ir Kriūkų seniūnas Anatolijus Kazlauskas. Tai žmogus, sako administracijos direktorius, niekuomet nepasakęs, kad kažkas jam nepriklauso pagal pareigybes, ir nemažai darantis tiesiog visuomeniniais pagrindais. Darbo nesibaido ir Gelgaudiškio seniūnas Valdas Dumčius, pats nevengiantis prie traktoriaus vairo sėsti ir šaligatvius pavalyti ar sniegą nustumdyti.
Yra kur tobulėti ir kai kurių skyrių vedėjams
Administracijos direktorius vertino ir savivaldybės administracijos skyrių vedėjų darbą. Pernai čia irgi buvęs griežtesnis – porą vedėjų įvertino prasčiau. Šiemet visi įvertinti „labai gerai“, tačiau, kaip ir seniūnų atveju, sako atsižvelgęs į teigiamą poslinkį, nors kai kurie skyriai, sako V. Ižganaitis, tikrai turi kur tobulėti. Tokiais būtų galima įvardinti Bendrųjų reikalų, Socialinės paramos, o štai iš Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus apskritai norėtų daugiau iniciatyvos, strateginio žvilgsnio, nes būtent šiai sričiai nueina daugiau nei pusė viso biudžeto. Jau ne vienerius metus prie šio skyriaus prilipinta ir kultūrinė sritis, skyrius atsakingas ir už sportą, tačiau priekaištų šioms sritims turi tiek administracijos direktorius, tiek ir meras, abu norėtų didesnio ir platesnio šių sričių išpildymo.
„Sportas išvis buvo podukros vietoje, jau jau pradėjom judėti. Kultūra irgi. Tai nėra tik renginiai, nors skundų sulaukiam ir dėl jų. O kur dar kai kuriose seniūnijose pastatų priežiūra, kuri palikta likimo valiai. Neretai tenka rūpintis seniūnijoms. Tai ir Griškabūdis, Barzdai“, – sako administracijos vadovai.
Tiesa, lygiuotis yra į ką. Štai Biudžeto, turto ir strateginio planavimo skyrių įvardija kaip orientuotą, puikiai organizuojantį darbus.
Prie pokalbio prisijungęs meras sako: kvėpuoti į nugarą tikrai reikia, nes jei nekvėpuosi, nevyksta tokiu tempu, kokiu norėtum, o gal ir nevyksta visai, tad jis užduoto tono sako nesiruošiantis keisti.
Meras Raimondas Januševičius palankiausiai įvertino Zanavykų muziejaus direktorės Rimos Vasaitienės (kairėje) ir Šakių viešosios bibliotekos vadovės Kristinos Lebedžinskienės darbą. Jų veikla įvertinta kaip „viršijusi lūkesčius“. D. Pavalkio nuotr.
Kuo kvėpuoja švietimas?
R. Januševičius jau baigė vertinti kultūros, socialinių bei švietimo įstaigų vadovus. Kaip „viršijusias lūkesčius“ įvertino dvi – Šakių bibliotekos direktorę Kristiną Lebedžinskienę ir Zanavykų muziejaus direktorę Rimą Vasaitienę. Tad joms taip pat šiek tiek kils darbo užmokestis ir gal labiau priartės prie panašias pareigas einančių kitų vadovų. Priekaištų šioms direktorėms meras neįvardina, sako, kad bibliotekos vadovei tarp užduočių šiemet Kudirkos Naumiesčio bibliotekos įkurdinimas naujose patalpose (seniūnijos pastate), pasiteisinusiu sprendimu vadina ir bibliotekos įrengimą vagonėlyje Panoviuose. Svarstoma, ar tuo pačiu keliu nereiktų eiti ir Voveriuose, nes kaštai triskart mažesni, o su tuo dar gaunamas ir komfortas, tvarkingos patalpos. Beje, dviejų socialinių įstaigų vadoves – Socialinių paslaugų centro Audronę Balčiūnienę ir Kukarskės globos namų direktorę Astą Pranaitienę – įvertino kaip lūkesčius atitikusias, tai reiškia, kad joms darbo užmokestis liks, koks yra (pagal viešai skelbiamą informaciją, administracijos darbuotojai Kukarskėje vidutiniškai uždirba apie 3 tūkst. eurų „ant popieriaus“). Būtent taip yra ir su mokyklų direktoriais.
Kalbėdamas apie švietimo įstaigų vadovus, meras sako, jog pokalbiai buvo skirtingi, su kai kuriais direktoriais nepavyko tilpti ir į akademinę valandą – aptarti yra ką, reikia strateguoti, dėlioti žingsnius į ateitį. Juk jeigu nebūtų laiku priimtų sprendimų, svarsto R. Januševičius, jau keletą metų Plokščių mokyklos kaip tokios išvis neturėtume. Vienokie ar kitokie sprendimai būtini ir dėl Sintautų, nes vietoje išlaikyti mokyklą yra prioritetas, o mokinių skaičius gana įtemptas, tad svarstoma, ar nereikės jos jungti prie Vinco Kudirkos gimnazijos, nes ir dabar šioms įstaigoms vadovauja tas pats direktorius Romualdas Vadluga.
Sprendimų reikės ir dėl Griškabūdžio gimnazijos. Meras svarsto, kad jie galimai gims natūraliai po dvejų metų su vadovų kadencijų pabaiga, mat pasibaigus kadencijoms pareigų toliau neketina eiti nei Griškabūdžio gimnazijos direktorius Arūnas Šalnaitis, nei Lukšių Vinco Grybo gimnazijai vadovaujanti Nijolė Šapolienė.
Visus vadovus meras sako įvertinęs kaip „atitikusius lūkesčius“, nors „nemažai reikalų“ yra su „Nemuno“ mokykla, kuriai priklauso Gelgaudiškio ir Kidulių skyriai. Pastaroji mokykla, sako meras, apskritai keletą metų buvo palikta savieigai, tad užduočių vadovei Odetai Dailidienei suformuota ne viena ir veikti tikrai yra ką.
Pasitempti yra kur ir „Varpo“ mokyklos direktoriui Mindaugui Venckūnui. Čia veikia ir dvi profsąjungos, tad iššūkių vadovui dėl to taip pat yra. Anot mero, ypač reikia stiprinti komunikaciją, strategija turi būti įgyvendinama kartu su bendruomene ir užnorinti kolektyvą, užduoti toną jau yra būtent vadovo gebėjimų ir kompetencijų klausimas. Kai kvėpuoji tuo, ką darai, tada nesunku, svarsto meras, o jeigu nepaveži, taip pat galima įsivertinti – pakeliui tau ar ne.
„Būna, kad patys vadovai įsivertina ir padeda pareiškimą ant stalo. Aš nė vieno neatleidau“, – tvirtina meras.
Tačiau štai net su trimis (Plokščių, Lekėčių, Kriūkų) skyriais puikiai geba tvarkytis Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė Lilija Liutvinienė, kuri, perfrazuojant merą, dirba ūkiškai, racionaliai tiek lėšų, tiek ir sprendimų priėmimo atžvilgiu. Tad pavyzdžių mūsų švietimo ir ne tik švietimo padangėje yra tikrai įvairių.
Pokalbį reziumuodamas administracijos direktorius sako, kad gyventojai, seniūnijos ir dirbantys savivaldybėje turi vieni kitus girdėti, tada bus bendras rezultatas.
„Tik dialoguose ir kompromisuose gimsta bendras vardiklis. Kaip sakiau, pirmoje vietoje yra žmogus, požiūris į jį, todėl linkiu vieniems kitus girdėti. Vertinimai vertinimais, bet darbai nesibaigė“, – pokalbį su šių eilučių autore baigia V. Ižganaitis.
Eduardas iš Griškabūdžio:
