Jau senokai nestebina laukiniai gyvūnai, vaikštantys prie gyvenamųjų namų ar sodybų, miesto teritorijoje. Pasak aplinkosaugininkų, dažnai paliktos maisto atliekos privilioja laukinius gyvūnus, šie ateina pasiimti lengvai pasiekiamo maisto ir pasimaitinę pasišalina atgal. Tačiau pas vieną gyventoją Degutinės kaime (Griškabūdžio sen.) prieš mėnesį atklydęs stirnos jauniklis sodyboje tebegyvena iki šiol. Gyventojus stebina ir keistas stirnų elgesys, kuomet nutirpus sniegui laukuose šios vaikšto lyg apdujusios. Apie tokį stirnų elgesį įžvalgomis ir patarimais paprašėme pasidalinti ir gamtininkų bei mokslininkų.
Į redakciją kreipęsis Degutinėje gyvenantis Piotr Šalimov pasakojo, kad dar vasario viduryje, smarkiai šąlant ir sningant, jis prie sodybos ant šaligatvio pastebėjo nedidelį stirniuką, kurį nuo kelio pavijo į kiemą, šis ir atsekė paskui. Vyriškis, supratęs, kad tai jauniklis patinėlis, gyvūną pamaitino, o šis taip ir liko žiemoti sodybos kieme.
Savaitės pradžioje lankantis pas Piotrą Degutinėje, kieme visai nesibaimindamas ramiai gulėjo stirniukas, pamatęs mus, atsikėlė, priėjo, smalsiai apuostinėjo ir toliau sau vaikštinėjo po kiemą.
„Bembiu pavadinom, ragiukai jau kaltis pradėjo. Padėjom kieme indelį, labai valgo runkelius, obuolius. Į patalpas neina, kur nori kieme, ten atsigula, kur nori, ten vaikšto“, – sako Piotras ir priduria, kad prieš daugiau nei mėnesį atklydęs stirniukas buvo nesužalotas, tačiau liesas, dabar svorio gerokai priaugo.
D. Pavalkio nuotr.
Sodybos šeimininkė Irena rodo greta augantį rapsų lauką, tad stirniukas, anot jos, kai nori, ten nueina, skabo rapsų lapus arba pasirenka daržovių lupenų iš žaliųjų atliekų kompostavimo krūvos.
„Matot netoli esančius krūmus, žiemą ten nešėm šieno ir šėrėm stirnas, galbūt jauniklis iš tos bandos ir atklydo. Ir dabar dairosi į laukuose besiganančias stirnas, dvi paras buvo išėjęs, vėl sugrįžo“, – pasakojo moteris.
Stirniuką priglaudę žmonės tikisi, kad gyvūnas pats išeis ir prisijungs prie bandos, gyvūno nenori atiduoti į jokią gyvūnų prieglaudą, viliasi, kad nepapuls jų Bembis ir po medžiotojų ginklu, net raudoną juostelę ant kaklo užrišo.
„Sakau – eik pas savus, bet jis apsisuka ir vėl pareina“, – tvirtina Irena.
„Bembis – mūsų šeimos narys“, – sentimentų žvėreliui negaili Piotras.
Kalbintas Šakių medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovas Gintautas Liepuonis sako, kad žiemą stirnos jauniklis į sodybą atklydo greičiausiai ieškodamas maisto. Teigė suprantantis, kad, tokiai šaltai žiemai užėjus, visiems pasidairė gaila gyvūnų.
„Bet šiuo atveju žmogus daro meškos paslaugą gyvūnui: šeriamas žmonių nuo mažens gyvūnas pripranta prie lengvai randamo maisto, praras savo natūralųjį instinktą susirasti maisto ir gamtoje labai greitai gali žūti. Gali būti, kad prasidėjus stirnų rujai, patinas sugrįš į bandą, bet gali vėl sugrįžti į sodybą, nes žino, kad bus pamaitintas“, – svarstė G. Liepuonis pabrėždamas, kad stirniuką priglaudęs gyventojas turėtų nurišti nuo kaklo raištį, nes gyvūnas gali su juo užsikabinti už šakos ir žūti. 
Žinomas gamtininkas Selemonas Paltanavičius visgi rekomendavo stirniną perduoti Laukinių gyvūnų globos centrui įspėdamas gyventojus, kad paaugę stirninai tampa agresyvūs. Asmeninio archyvo nuotr.
Tokį stirniuko elgesį paprašėme pakomentuoti ir žinomo gamtininko Selemono Paltanavičiaus.
„Jeigu apie viską, kas vyksta gamtoje, mes turėtume iš karto aiškius atsakymus, būtų be galo paprasta. Mes apie žmones, vieną rūšį, visko nežinom, – tokiomis mintimis pokalbį pradeda žinomas gamtininkas. – Tokios jaukios stirnos šiaip sau nebūna. Visai laukinis gyvūnas gali ateiti arčiau pastatų, bet jis išlieka budrus ir atsargus: išgirdęs bet kokį garsą, sprunka šalin. O kad ateitų ir ėstų maistą iš žmonių padėto indo, laukinis gyvūnas taip nedaro. Tiesa, gyvūnų elgesys keičiasi, prieš keliasdešimt metų jie buvo daug baugštesni, nes buvo į juos ir kitoks žmonių požiūris, daug brakonieriaujama. Šiandien ir mes esam draugiškesni gyvūnams, juos globojam.“
S. Paltanavičius pataria: radus laukuose gulintį stirniuką, greičiau pasišalinti, nes grįžusi stirna juo pasirūpins, o jei šalia nėra stirnos, tai dar nereiškia, kad stirniukas paliktas likimo valiai. Anot pašnekovo, taip žmonių prijaukintas gyvūnas yra visiškai neapsaugotas: jauniklis nebėgs arba nesupras, kad reikia bėgti, ir gali būti užpultas šuns ar netgi nukentėti nuo paties žmogaus.
„Dar viena žinia: pernykščiam jaunikliui jau pradėjo augti ragiukai ir tada tas žmonių augintas stirniukas pasidarys agresyvus, gali vaikytis net žmones. Esu surinkęs informaciją apie tai, kad praktiškai visi užauginti žmonių stirninai savo gyvenimą baigė liūdnai. Apie tokį užauginto stirnino elgesį, kai šis įsibėgėjęs dūrė ragais lysvę ravinčiai kaimynei, rašė ir prof. Tadas Ivanauskas. Profesorius yra užauginęs ir stirnų patelių, su šiomis bėdų neturėjęs, nes šios ramios. Jas paleido į greta esančius miškus“, – pasakojo S. Paltanavičius.
Gamtininkas pokalbio pabaigoje visgi patarė stirniuką perduoti Kaune įsikūrusiam Laukinių gyvūnų globos centrui. Jo teigimu, jeigu stirniuką priglaudę žmonės bandys baidyti, vyti iš kiemo, jis tiesiog nueis pas kaimyną arba išeis ant kelio ir žus po automobilio ratais.
Šakių medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovo Gintauto Liepuonio teigimu, žmonės, pastebėję sužeistą gyvūną, turėtų apie tai informuoti tarnybas, tačiau žmogus daro meškos paslaugą: šeriamas gyvūnas pripranta prie lengvai randamo maisto ir praranda natūralų instinktą maisto ieškoti pats. „Draugo“ archyvo nuotr.
Apie kitą problemą pasakojo viena lukšietė: rapsų laukuose ji aptiko net dvi apkvaitusias stirnas. Priėjo prie vienos stovinčios, paglostė, pakalbino gyvūną, šis elgėsi lyg prijaukintas. Kitas gulėjo, riaumojo. Kas nutiko? Pasak G. Liepuoniaus, toks gyvūno pavasarinis svaigulys – nuo rapso.
„Kai buvo tokia šalta žiema, daug sniego, kanopiniai žvėrys pajuto pašaro nepriteklių, yra išbadėję, tai vos nutirpus sniegui stirnos prisiėda rapso ir susisuka galva. Tuomet gyvūnai elgiasi neatsargiai, lipa ant kelio, nebėga nuo žmonių. Jeigu gyvūnas stipriai apsinuodija, gali ir nugaišti, kitiems apkvaitimas praeina ir gyvūnas toliau bėgioja po miškus“, – teigė G. Liepuonius.
Pasak VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Medžioklėtyros laboratorijos darbuotojo dr. Artūro Kibišo, stirnos natūraliame racione paprastai ėda daug skirtingų rūšių augalų – ūglius, pumpurus, žoles, krūmus. Tačiau žiemą ar ankstyvą pavasarį, kai laukuose vyrauja monokultūros, stirnos gali pradėti maitintis beveik vien rapsais.
„Rapsai yra labai baltymingas ir azoto junginių turtingas pašaras. Suėdus didelį jų kiekį, prieskrandyje gali sutrikti fermentacija – pašaras pradeda intensyviai rūgti, kaupiasi dujos, gali išsivystyti vadinamoji prieskrandžio acidozė. Tokiais atvejais gyvūnas jaučia stiprų diskomfortą, sutrinka koordinacija, jis tampa vangus, svirduliuoja, praranda pavojaus baimę ir kartais net griūva ant žemės“, – aiškina pašnekovas ir priduria, kad rapsuose yra specifinių augalinių cheminių junginių. Šie junginiai gali pažeisti kraujo ląsteles, kepenis, gleivines ir nervų sistemą, o laukiniams kanopiniams pasireiškia dezorientacija, koordinacijos sutrikimais, medžiotojų praktikoje toks stirnų būklės sutrikimas dažnai vadinamas „rapsų liga“ arba „rapsų aklumas“.
Laukuose rasta gulinti stirna eiti nepajėgė, mokslininkų teigimu, toks neįprastas stirnų elgesys dažniausiai susijęs ne su trauma ar infekcine liga, o su virškinimo sutrikimais, atsirandančiais dėl gausaus rapsų vartojimo bei juose esančių biologiškai aktyvių junginių poveikio. L. Poškevičiūtės nuotr.
„Todėl ankstyvą pavasarį rapsų laukuose pastebimas neįprastas stirnų elgesys dažniausiai susijęs ne su trauma ar infekcine liga, o su virškinimo ir metaboliniais sutrikimais, atsirandančiais dėl gausaus rapsų vartojimo bei juose esančių biologiškai aktyvių junginių poveikio“, – teigia A. Kibiša.
Aplinkosaugininkai primena, kad, radus laukinį gyvūną, reiktų pirmiausia įsitikinti, ar jam reikalinga pagalba. Jeigu laukinis gyvūnas sužeistas, serga, reikia kreiptis visą parą veikiančiu skubiosios pagalbos telefonu 112. Taip pat galima tiesiogiai susisiekti su LSMU Laukinių gyvūnų globos centro specialistais telefonu +370 605 72837 arba el. paštu
Eduardas iš Griškabūdžio:
