Pernai pradėtu keliu, kai įstaigų ataskaitos tvirtinamos ne savivaldybės taryboje, o svarstomos savivaldybės kolegijos posėdyje, einama ir šiais metais. Praėjusį antradienį ant politikų darbo stalo gulė socialinių, kultūros bei sveikatos įstaigų veiklos ataskaitos, savaitės pabaigoje tokiu pačiu principu aptarta ir švietimo įstaigų veikla, o netrukus pokalbiai laukia ir su UAB-ų vadovais. Nors laikas ribotas, bet su kiekvienu vadovu daugiau ar mažiau bandyta apžvelgti įstaigos veiklą, pasikalbėti apie iššūkius.
Tiesa, kiek toks formatas pasiteisina ir yra tikslingas, prabilta ir šio kolegijos posėdžio pradžioje. Mat meras pokalbius su pačiais vadovais jau turėjo vertindamas jų veiklą. Be to, ne taryba, kaip anksčiau, o pasikeitus įstatymui ir nesulaukus pastabų būtent meras potvarkiu ir patvirtina įstaigų ataskaitas. Tačiau kad tarybos nariai nebūtų visiškai eliminuoti iš proceso, pernai nuspręsta įstaigų veiklą vertinti kolegijoje (beje, tai irgi gana naujas darinys), kurią sudaro ne kas kitas, o tarybos nariai, tik ne visi, o komitetų bei dviejų komisijų pirmininkai, administracijos vadovai – iš viso 12 žmonių. Tačiau kol nenuspręsta kitaip, ir šiemet prieš kolegijos narius sėdosi įstaigų vadovai, antradienį aptarta 12-os įstaigų veikla – dalis prieš pietus, dalis po pietų, tad svarstymas užsitęsė daugiau nei 4 valandas. Oficialiai kiekvienam vadovui buvo numatyta po 20 min. – su vienais šio laiko net neužteko, kitiems tiek net nereikėjo. Kadangi su pačiomis ataskaitomis kolegijos nariai jau buvo susipažinę iš anksto, vadovų prašė nekartoti ataskaitų, o savais žodžiais pakalbėti apie tai, kuo įstaigos gyvena.
Nuo praėjusių metų rugsėjo Socialinių paslaugų centrui vadovaujanti Audronė Balčiūnienė (centre) neneigė, kad darbo pradžioje buvo tam tikrų iššūkių, jų kyla ir lig šiol, tačiau ji nusiteikusi ryžtingai, didelį dėmesį teikianti paslaugų kokybės gerinimui. D. Pavalkio nuotr.
Pasigedo vadovės matymo
Pirmiausiai pradėta nuo socialinių įstaigų – Kukarskės globos namų ir Socialinių paslaugų centro veiklos. Kalbant apie Kukarskę, platesnė diskusija gimė po direktorės Astos Pranaitienės įvardytų skaičių, kad įstaigoje iš 43 gyventojų net 30 yra slaugomi, tad kelta mintis, ar ateityje šiai įstaigai nereikėtų labiau orientuotis tik į paliatyvios slaugos paslaugas, mat kai vienose patalpose gyvena ir dar savarankiški ir jau nesavarankiški žmonės, svarstyta, ar tikrai užtikrinamas visapusiškas paslaugų efektyvumas – mat vieni gyventojai jau tik gulintys, kitiems organizuojamas ir užimtumas. Galbūt savarankiškesni asmenys galėtų gyventi vienose patalpose, o slaugomi – kitose. Kaip galimybė įvardyta ir konkreti vieta – Paluobiai, kur šiuo metu veikia krizių, neįgaliųjų dienos užimtumo centrai. Visgi vadovė teigė, kad tai steigėjo sprendimas, reikalinga išsamesnė diskusija. Domėtasi, ir kokia įstaigoje darbinė atmosfera, tačiau direktorė teigė, kad konfliktų įstaigoje nėra, tai praeitas etapas, per 2025 m. iš darbo neišėjo nė vienas darbuotojas. Visgi savivaldybės tarybos narė Ilona Šeflerienė pasigedo pačios įstaigos vadovės požiūrio bei matymo, rekomendavo pasitobulinti ataskaitų rengime.
Prioritetas – stabilizuoti situaciją
Nuo praėjusių metų rugsėjo, rodos, tvirtai Socialinių paslaugų centro vairą savo rankose laiko naujoji vadovė Audronė Balčiūnienė, tad daugeliui kolegijos narių rūpėjo, kaipgi sekėsi įsivažiuoti ir su kokiais sunkumais susidurti.
„Nenoriu vertinti, kas buvo blogai, bet buvo atliktas auditas ir buvo rasta pakankamai ženklių nusižengimų, tai pirmiausiai bandėm stabilizuoti situaciją, šiek tiek keisti ir darbuotojų mąstymą, ieškoti sprendinių, o neiti senąja vaga“, – teigė vadovė, pripažinusi, kad tiek sau, tiek darbuotojams kelianti aukštus reikalavimus, bei pabrėžusi, kad jeigu yra pareigybė, tai turi turėti funkcijas, o ne tik žmogus užimti vietą kabinete, todėl funkcijos bei darbo užmokestis peržiūrėti, kai kurie darbuotojai, supratę, kad ne visai pakeliui, atsitraukė ir iš darbo išėjo.
Kalbėdama apie paslaugas ji pripažino, kad ne visų paslaugų kokybė ją, kaip vadovę, tenkino, įvardijo, kad dalis paslaugų buvo teikiamos tiesiog formaliai, neišvengta ir konfliktų tarp darbuotojų bei artimųjų, tačiau šie klausimai sprendžiami, derinami paslaugų gavėjų lūkesčiai ir darbuotojų galimybės. Dažnai, kaip pripažino direktorė, problemų kyla ne su pačiais paslaugų gavėjais, pavyzdžiui, jei kalbėtume apie paslaugas namuose, bet su paslaugų gavėjų artimaisiais, ypač gyvenančiais užsienyje.
Kaip išties reikalinga ir paklausia ji įvardijo transporto paslaugą, džiaugėsi profesionalia krizių centro veikla, pasakojo apie atnaujintas neįgaliųjų dienos užimtumo patalpas Paluobiuose bei sakė, jog artimiausiu metu planuojamas šildymo sistemos keitimas. Džiugina A. Balčiūnienę ir globos centro veiklos rezultatai – pernai nė vienas iš šeimos paimtas vaikas nepateko į instituciją, visais atvejais buvo išsiversta su globėjais. Tiesa, apgailestavo, kad daugėja darbo su šeimomis Šakiuose, o anksčiau karštomis seniūnijomis šiuo atžvilgiu buvo Gelgaudiškis ir Kudirkos Naumiestis, liūdina, sutiko ji, kai tenka matyti paminamus vaiko interesus tarp besiskiriančių ar konfliktuojančių tėvų.
Didesnių klausimų kolegijos nariai neturėjo Gintauto Vedegio vadovaujamai savivaldybės priešgaisrinei tarnybai ar Šakių kultūros centro ataskaitą pristačiusiai laikinajai vadovei Laurai Saunorienei. Teigiami įvertinimai skriejo ir Rimos Vasaitienės vadovaujamam Zanavykų muziejui bei Kristinos Lebedžinskienės diriguojamai Šakių viešajai bibliotekai. Nors kasdienių ir darbinių iššūkių netrūko nė vienai iš įstaigų, pastarąsias I. Šeflerienė įvardijo pavyzdinėmis, o ir ataskaitos parengtos taip, kad galima tik pasimokyti kitiems. Šių įstaigų veikla plačiai matoma, seniai išlipusi iš formalių rėmų, o vadovių veiklą ir kasmetinių vertinimų metu vasario pabaigoje meras įvertino palankiausiai – abiejų įvertinimai buvo kaip „viršiję lūkesčius“.
Nesvarbu, ar tai pirminio, ar antrinio lygio ambulatorinės sveikatos paslaugos, tačiau tiek Šakių ligoninės vadovas Ignas Sadauskas, tiek Šakių pirminės asmens sveikatos priežiūros centro direktorė Aida Baziliauskienė vardija tas pačias problemas – iššūkiai dėl specialistų pritraukimo, niuansai dėl paslaugų apmokėjimo. D. Pavalkio nuotr.
Sveikatos sektoriuje – iššūkiai panašūs
Po pietų nuo socialinės srities ir kultūros klausimų kolegijos nariai perėjo prie sveikatos temų. Nors įstaigos skirtingos, tačiau tiek pirminis, tiek antrinis lygis kėlė su darbuotojų pritraukimu susijusias problemas – būtent žmogiškieji ištekliai kelia nemažai iššūkių. Sunku rasti ne tik specialistus, bet ir jiems pasiūlyti patrauklias sąlygas.
„Gydytojo alga Joniškio ligoninėje 10 tūkst. Mes vieni mažiausiai mokančių gydytojams. Geras pavyzdys Vokietijoje, kur moka fiksuotas algas – tu gydytojas ir nesvarbu, kurioj žemėj, algos vienodos“, – kalbėjo Šakių ligoninės direktorius Ignas Sadauskas.
Jis taip pat pripažino, kad nežiūrint išorinių grėsmių ir vieno iš pagrindinių siekių – užtikrinti, kad ligoninė būtų kuo labiau autonomiška, jį neramina situacija dėl finansavimo už suteiktas paslaugas iš Ligonių kasų, mat sutarimą rasti tampa vis sudėtingiau, o ir apskritai šalyje nėra nuoseklios sveikatos sistemos strategijos.
Kad dirbti nėra lengva, kalbėjo ir Kudirkos Naumiesčio pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė Audronė Račiūnienė. Visgi ji pasidžiaugė, kad kol kas sukomplektuotos dvi gydytojų komandos ir, anot jos, reikia džiaugtis tuo, ką turime. Gydytoja ne pirmą kartą iškelia ir klausimą dėl privačių gydymo įstaigų piktnaudžiavimo, kai pacientams neatliekami tyrimai, bet juos atlikti žmonės parsiunčiami atgal pas šeimos gydytojus, nors už paslaugas apmokėjimas pasiimamas privačioje įstaigoje. Be to, įstaigos pacientų amžiaus vidurkis 79-eri metai, tad kreipiamasi net ir po kelis kartus per savaitę dėl kelių negalavimų, todėl darbo krūviai išties dideli. Tiesa, kolegijos nariai atkreipė dėmesį, kad efektyviau Kudirkos Naumiesčio pacientai galėtų dalyvauti prevencinėse programose ir čia pavyzdžiu galėtų būti Lekėčių ambulatorija – lyginant pastaruosius metus profilaktinių patikrinimų ir prevencinių programų įgyvendinimas šioje ambulatorijoje augo 12 proc.
Apie dalyvavimą prevencinėse programose kalbėdama Šakių pirminės asmens sveikatos priežiūros centro (PASPC) vadovė Aida Baziliauskienė įvardijo, kad dažnai paraginti pacientus dalyvauti programose laiko pritrūksta medikams, motyvacijos stoka kartais jaučiama ir iš pacientų, nors Lekėčiuose, anot gydytojos Ligitos Armonavičienės, tai puikiai atlieka įdiegta centralizuota programa.
Kalbant apie Šakių PASPC veiklą, kolegijos nariams rūpėjo, kodėl net 32 proc. mažėjo apsilankymų pas odontologą, tačiau A. Baziliauskienė priežasčių įvardyti negalėjo ir teigė, jog situacija analizuojama.
Ji pasidžiaugė, kad praėjusiais metais į įstaigą pavyko pritraukti dvi šeimos gydytojas, nors darbuotojų pritraukimas išlieka vienu aktualiausių iššūkių, kadangi paslaugos turi būti teikiamos ir įstaigai pavaldžiose ambulatorijose. Be to, Šakių PASPC, kaip to reikalavo įstatymai, užtikrinamas ir 12 val. darbo laikas, tačiau pastebima, kad tai labiau pasiteisino tik šios gydymo įstaigos pacientams, kuriems pasiūlomas popietinis laikas, mat iš kitų ambulatorijų besikreipusių nebuvo.
Tad nors iššūkių netrūksta, apskritai pasidžiaugta, kad nors ir nelengvai, bet ambulatorijas pavyksta išlaikyti kaimiškose vietovėse, nors pacientų skaičius natūraliai mažėja ir dėl demografinės situacijos.
Jau ketvirtadienį kolegijos posėdyje svarstytos švietimo įstaigų veiklos ataskaitos.
Eduardas iš Griškabūdžio:
