Šakių rajone kapinės jau perkeltos į skaitmeninę erdvę ir gyventojai jau gali naudotis sistema, leidžiančia greitai rasti artimųjų kapavietes, peržiūrėti jų duomenis bei orientuotis skaitmeniniuose žemėlapiuose. Nors pats projektas oficialiai baigsis tik mėnesio pabaigoje, pagrindiniai darbai jau atlikti.
Šis pokytis yra dalis platesnio kapinių skaitmeninimo projekto, kuris rajone startavo pernai vasarą, savivaldybei pasirašius sutartį su specializuota bendrove UAB „Kapinių valdymo sprendimai“. Tiekėjo dalis šiandien jau yra įgyvendinta – kapinių duomenys suskaitmeninti, sukurti žemėlapiai, veikia paieškos sistema.
Kaip sako savivaldybės Ūkio ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė, projekto vadovė Iveta Ignatjevaitė, iš esmės tai buvo visų turimų kapinių duomenų inventorizacija, kuri vyko sklandžiai ir pagal planą.
„Tikslas paprastas – kad visa informacija būtų patogiai pasiekiama elektroniniu būdu“, – pabrėžia ji.
Projekto metu buvo suskaitmeninti 29-ių rajone esančių veikiančių ir riboto laidojimo kapinių duomenys.
Surinkta informacija visiems prieinama internetinėje sistemoje „Cemety“. Čia galima ne tik rasti konkrečią kapavietę ar sužinoti, kas joje palaidota, bet ir virtualiai pasivaikščioti po kapines. Sistema ypač aktuali tiems, kurie gyvena toliau ar yra išvykę į užsienį – joje galima net simboliškai pagerbti mirusiuosius uždegant virtualią atminimo žvakutę.
Skaitmeninimas keičia ir kasdienį seniūnijų specialistų darbą, nes nebereikia pildyti popierinių žurnalų, duomenys tvarkomi centralizuotai, greičiau išduodami leidimai laidoti. Ateityje sistema bus integruota su kitomis valstybės informacinėmis platformomis, tokiomis kaip e.sveikata ar Registrų centras.
Nors kapinių duomenys visuomenei jau prieinami, pats projektas formaliai bus užbaigtas balandžio 30 d., kai bus atliktos derinimo procedūros su projektą administruojančia agentūra.
Pasak I. Ignatjevaitės, jei paaiškės, jog yra į sistemą neįtrauktų kapaviečių ir pan., duomenis galės papildyti ir atnaujinti seniūnijų darbuotojai. Ji taip pat pabrėžia, kad tradicinės paslaugos niekur nedings, todėl gyventojai, ypač nesinaudojantys internetu, ir toliau galės kreiptis į seniūnijas bei būti aptarnaujami įprasta tvarka.
Bendra projekto vertė siekia apie 122,8 tūkst. eurų, tačiau savivaldybei jis nekainuos – finansavimas skirtas iš valstybės ir Europos Sąjungos lėšų.
Eduardas iš Griškabūdžio:
