Praėjusią savaitę savivaldybėje vykęs tarpinstitucinis susitikimas buvo skirtas ne tik vaikų gerovės situacijos aptarimui. Jo metu mūsų savivaldybės, socialinės srities ir vaiko gerovės specialistėms prisistatė naujoji Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Judita Matulevičienė. Šakiai tapo ketvirtąja savivaldybe, kurią ji aplankė pažintinių vizitų metu. Pokalbis sukosi ne tik apie institucijų darbą, bet ir apie vis sudėtingėjančią situaciją šeimose.
Nuo sausio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos pareigas einanti J. Matulevičienė pabrėžė, kad šiandien vaiko teisių apsaugos sistemoje vis labiau atsitraukiama nuo kiekybinio reagavimo ir pereinama prie gilesnio situacijų vertinimo.
„Jei anksčiau reagavome į pačius smulkiausius incidentus, šiandien einame į gylį ir kokybę. Svarbu ne kiek atvejų, o kaip padedame šeimai ir vaikui“, – kalbėjo vedėja.
Anot jos, svarbiausias yra bendradarbiavimas tarp institucijų. Tik taip galima laiku pastebėti problemas ir jas spręsti. Viešnia gyrė šakiečius už susitelkimą: „Ne kiekvienoje savivaldybėje taip rasime. Čia jaučiasi bendrystė – visi dirba dėl to paties tikslo.“
Savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Daiva Danielė apžvelgė situaciją rajone ir atkreipė dėmesį, kad šiemet jau įvyko trys Vaiko gerovės komisijos posėdžiai. Juose išryškėjo vis dažniau pasikartojančios problemos – vaikų nepriežiūra, tėvų atsakomybės stoka, nenoras laikytis taisyklių. Pasak šakiečių specialistų, atvejų pobūdis kinta – vis mažiau tipinių socialinių problemų, tačiau daugėja sudėtingų, sunkiai sprendžiamų situacijų.
„Šiandien vis dažniau susiduriame su konfliktiškomis skyrybomis, psichologiniu smurtu, sudėtingais santykiais. Tokiems atvejams reikia visai kitokių sprendimų ir kompetencijų“, – kalbėta susitikime.
Rajono situaciją apžvelgusi Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Šakių r. ir Kazlų Rūdos savivaldybėms Indrė Jurjonienė pokalbį pratęsė skaičiais ir savomis įžvalgomis. Šakių rajonas apskrityje pagal pranešimų kiekį po Marijampolės ir Vilkaviškio išlieka trečioje vietoje, nors apskritai pranešimų registruojama mažiau. Galbūt tam įtakos turi demografiniai rodikliai, šeimoms teikiama pagalba. 2023 m. gauti 732, 2024 m. – 704, 2025 m. – 611, o šiemet per pirmąjį ketvirtį – 138 pranešimai dėl galimų vaiko teisių pažeidimų.
„48 pranešimai iš gautų per praėjusius metus – dėl galimo smurto prieš vaiką: 26 dėl fizinio smurto, 2 dėl seksualinio, 6 dėl psichologinio smurto ir 14 pranešimų dėl vaiko nepriežiūros“, – pranešimų pobūdį detalizuoja I. Jurjonienė ir priduria, kad kiekvienas skaičius statikoje – atskiro vaiko gyvenimas, o didžioji dalis smurtinių situacijų įvyksta vaiko artimiausioje aplinkoje, tad tai vaiką paveikia dar stipriau. Tokie iššūkiai kenkia vaikų raidai, emocinei bei fizinei sveikatai.
Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Judita Matulevičienė. D. Pavalkio nuotr.
Viena dažniausiai pasitaikančių priežasčių, kaip ir visoje šalyje, dėl ko teko įsitraukti rajono vaiko teisių gynėjams – konfliktinė bendratėvystė. Tai tie atvejai, sako skyriaus patarėja, kai vaikas savo artimųjų naudojamas kaip įrankis tarpusavio konfliktuose, o kasdieniai vaiko emociniai poreikiai lieka neatliepti.
Per 2025 m. 62 pranešimai dėl galimų vaiko teisių pažeidimų buvo gauti iš vieno iš vaiko tėvų. Daugiau pranešimų gauta tik iš policijos – 300.
„Policija išlieka pagrindinis mūsų pranešėjas apie vaikui nesaugią aplinką. Pranešimų rajono vaiko teisių gynėjai sulaukia įvairiais kanalais, pasitaiko, kad įtarimais dėl vaiko saugumo pasidalija šeimos gydytojas (11), vaiko gerovės srityje dirbantys specialistai (29) ir kt. Ne mažiau dėmesio pastaraisiais metais pareikalavusi sritis – paauglių elgesio iššūkiai. Iš ugdymo įstaigų pernai buvo gauta 15 pranešimų apie tarp paauglių kilusius konfliktus, smurtines situacijas, visgi atvejų, kuomet prireikė vaiko teisių gynėjų įsitraukimo, buvo kur kas daugiau: buvo reaguota paaiškėjus, kad vaikas apsinuodijo neaiškiais skysčiais, vartoja psichotropines medžiagas ir pan.
„Tai, kad vaiko teisių gynėjų pagalbos poreikis vis dar išlieka gana didelis, rodo, jog visuomenė geriau atpažįsta smurtą, jautriau reaguoja į vaikų patiriamas skriaudas ir praneša apie jas“, – teigia I. Jurjonienė.
Vis dėlto, anot jos, svarbu ne tik skaičiai, bet ir tendencijos. Mažėja atvejų, kai vaikus tenka paimti iš nesaugios aplinkos – nuo 112 atvejų 2024 m. iki 77 pernai ir 18 šiemet. Kaip rodo surinkti duomenys, didžioji dalis vaikų ir toliau lieka artimoje aplinkoje. 2026 m. iš 18 atvejų net 13 vaikų buvo apgyvendinti pas giminaičius.
„Džiugu, kad dažniausiai vaikams saugi aplinka užtikrinama artimųjų rate“, – akcentavo I. Jurjonienė.
Šiuo metu Šakių rajone iš viso globojami 83 vaikai – nuolat globojami 68, o 15 – laikinai. Iš jų 41 vaikas auga globėjų šeimose, 23 – šeimynose, 14 – globos institucijose, dar 5 – pas budinčius globotojus.
Specialistės kalbėjosi ir apie krizių centrą, akcentavo, kad ši pagalbos forma neretai tampa sprendimu, leidžiančiu šeimoms išvengti dar gilesnės krizės. Tačiau kartu pripažinta, kad problemos jaunėja ir sudėtingėja – vis daugiau iššūkių kyla ugdymo įstaigose, dažniau fiksuojami nepilnamečių elgesio pažeidimai.
Vicemerė Gintautė Didžbalienė susitikimo metu pabrėžė, kad toks pokalbis leidžia ne tik įvertinti situaciją, bet ir stiprinti tarpusavio ryšius, nusimatyti galimas bendradarbiavimo kryptis.
Nors iššūkių netrūksta, tiek naujoji vedėja, tiek vietos specialistai sutiko, kad Šakių rajono stiprybė – gebėjimas dirbti kartu, nepermetant atsakomybės ir ieškant sprendimų čia ir dabar. Būtent toks susitelkimas, pasak jų, ir yra svarbiausia sąlyga, siekiant užtikrinti vaikų ir šeimų gerovę.
Eduardas iš Griškabūdžio:
