Balandžio 30 d. rajone oficialiai baigtas centralizuoto šildymo sezonas, tačiau jo finansinis atgarsis dar juntamas savivaldybės kompensacijų eilutėse. Šį sezoną Šakių rajone išryškėjo tendencija: nors paramos gavėjų skaičius beveik nekito, tačiau, augant šildymo sąskaitoms, didėjo ir gyventojams skiriamų kompensacijų sumos.
Šakių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Pilypaitytė sako, kad šį sezoną labiausiai augo išmokos vienam gavėjui.
„Pagrindinis spaudimas savivaldybės biudžetui kilo dėl padidėjusių energijos kainų, o ne dėl didesnio paramos gavėjų skaičiaus“, – teigė vedėja.
2025–2026 m. šildymo sezoną kompensacijos buvo skirtos 1 tūkst. 720 būstų, kuriuose gyveno 2 tūkst. 696 asmenys. Bendra būsto šildymo ir vandens šildymo kompensacijoms panaudota suma siekė 625 tūkst. 631 eurą, iš jų 223 tūkst. 18 eurų – centralizuotam šildymui. Palyginus su ankstesniu sezonu, kompensacijų gavėjų ir būstų skaičius sumažėjo, tačiau centralizuoto šildymo kompensacijoms prireikė apie 35,7 tūkst. eurų daugiau nei 2024–2025 m. sezoną.
Ryškiausias pokytis, pasak D. Pilypaitytės, matomas vasarį ir kovą. Šių metų vasarį centralizuoto šildymo kompensacijoms išmokėta daugiau kaip 71 tūkst. eurų (prieš metus – beveik 38 tūkst. eurų). Kovą šiemet išmokėta apie 70,9 tūkst. eurų (pernai – kiek daugiau nei 43 tūkst. eurų).
Šį šildymo sezoną savivaldybės specialistai pastebėjo ir kitą pokytį – dalis gyventojų, kurie anksčiau dėl kompensacijų nesikreipdavo, šiemet jau įgijo teisę į paramą.
„Šakių rajono gyventojų išlaidas šildymui labiausiai padidino du veiksniai – išaugusios šilumos kainos ir nuo šių metų pradžios panaikinta PVM lengvata. Tokie veiksniai, kaip šaltesni orai ar būstų energetinė būklė, taip pat turėjo reikšmės. Todėl dalies gyventojų išlaidos už šildymą viršijo nustatytą ribą, nuo kurios jau atsiranda teisė į kompensaciją. Dėl to net ir vidutines pajamas gaunantys žmonės kai kuriais atvejais pateko į paramos gavėjų ratą“, – sakė skyriaus vedėja.
Kaip ir ankstesniais metais, daugiausia dėl kompensacijų kreipėsi pensinio amžiaus žmonės, vieniši asmenys ir mažesnes pajamas gaunančios šeimos. Pensininkams ir vienišiems asmenims šildymo išlaidos dažnai sudaro itin didelę mėnesio išlaidų dalį. Kompensacijų prašė tiek daugiabučių, tiek individualių namų gyventojai, nepriklausomai nuo šildymo būdo. Individualių namų savininkai taip pat jautė išaugusių kuro kainų poveikį.
Nors šildymo sezonas jau pasibaigęs, savivaldybėje dar tęsiamas prašymų nagrinėjimas. Vien balandžio mėnesį priimti 208 prašymai būsto šildymo ir vandens kompensacijoms gauti. Gyventojai po šildymo sezono pabaigos kompensaciją gali susigrąžinti ne daugiau kaip už du mėnesius iki kreipimosi.
Pasak D. Pilypaitytės, šio sezono duomenys rodo ne tik trumpalaikį energijos kainų poveikį, bet ir ribotą dalies gyventojų finansinį atsparumą, o ilgalaikėje perspektyvoje svarbiu veiksniu išlieka būstų energetinis efektyvumas. Būtent nerenovuotuose būstuose gyvenantys žmonės kasmet patiria didesnę šildymo naštą, todėl daliai jų kompensacijos tampa nuolatine pagalba.
Šakių rajono situacija, pasak specialistų, iš esmės atspindi ir bendras šalies tendencijas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiemet Lietuvoje būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijoms planuojama skirti apie 80 mln. eurų, o paramą gali gauti apie 190 tūkst. gyventojų – gerokai daugiau nei ankstesniais metais.
Eduardas iš Griškabūdžio:
